Ir dėl to, ko jau ko, bet tų paprasčiausių mažyčių švenčių žmonėms tikrai negali būti per daug“, – perdėtą taupumą netgi laisvų dienų sąskaita kritikuoja euro parlamentaras Leonidas Donskis.
Kas pirmesnis, tas gudresnis
Skaičiuojam paskutines dienas, kol Seimas galutinai nuspręs ar reikia įteisinti dar vieną nedarbo dieną – Kūčias. Tiesa, tam reikės paaukoti kitą šventę ir tai greičiausiai bus sovietmečiu dvelkianti Tarptautinė darbo žmonių solidarumo šventė (dabar „Tarptautinė darbo diena“) gegužės 1-oji. Tuo turėtų būti patenkinta vyresnioji karta, kuri dar prieš 20 metų priverstinai iškėlusi transparantus ir raudonas vėliavas žygiuodavo su šūkiais „Dien vesny i truda“. O jaunajai kartai ši šventė išskirtinės reikšmės neturi – tai tik dar viena galimybė nuvažiuoti prie jūros arba į sodą.
Kita vertus, kam išvis reikia naujo laisvadienio, kito sąskaita? Premjeras Andrius Kubilius sako, kad palikus gegužės 1-ąją, valstybė nuskurstų. Preliminariais skaičiavimais, viena nedarbo diena šaliai kainuoja apie 350 mln. litų BVP.
Iš kitos pusės – tai tik dar vienas dešiniųjų bandymas ją išbraukti iš šventinių dienų sąrašo. Kaip ir dar du bandymai prieš tai – 1990-aisiais atkūrus Nepriklausomybę ir 1997 m., kai į valdžią atėjo „vagnorininkai“. O sugrąžinta ji vėl buvo 1992 ir 2002 metais, kai vėl Lietuvai ėmė vadovauti kairiosios partijos. Tai tapo kaip žaidimas – kas pirmesnis į valdžią, tas gudresnis.
Lietuva – tarp daugiausiai dirbančių šalių
Matyt, teisingai sako L.Donskis. Ko jau ko, o švenčių tai mes tikrai nedaug turim. Plušam kaip bitės avilyje ir galo nematom. O likusi Europa moka ilsėtis – ten ir ekonomika stipresnė, ir žmonės laimingesni. Etninės kultūros globos taryba pateikė įdomią likusių Europos šalių švenčių statistiką. Nors visur skelbiama, kad Lietuvoje yra „net“ 14 švenčių (iš kurių 3 kasmet išpuola savaitgalį), pasirodo, 2010-aisiais mes ilsimės tik 7 dienas, kai kitais metais – 8-9.
„Šiemet kalendorius susidėlioja taip, kad turime mažiausiai švenčių dienų, nes jos sutampa su savaitgaliais. Ir gegužės 1, ir Žolinės, ir Kalėdos, ir Naujieji. Mes turime tik septynias nedarbo dienas, kurios nesupuola su savaitgaliais. Kitais metais būna, kad 8 arba 9 dienos, – realius skaičius vardina EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė. – Šiemet tai jokių nuostolių nėra, bet kitąmet Kūčios bus šeštadienį, paskui dar kitais – sekmadienį, tai valstybė per daug nenukentės“.
Daugiau už Lietuvą švenčių turi net 21 valstybė, tiek pat – 6, mažiau – tik 3 šalys. Realybė tokia, kad daugelis Europos šalių turi su Velykomis, Šeštinėmis, Sekminėmis, Devintinėmis ir kitomis kalendorinėmis šventėmis siejamas kasmet su savaitgaliais nesutampančias papildomas dienas – pirmadienius, antradienius, ketvirtadienius ir penktadienius. Kai kurios šalys Velykas pradeda švęsti Didįjį ketvirtadienį, o baigia antrąją Velykų dieną. Iš tokių dienų Lietuva turi tik Velykų pirmadienį.
Šiemet dažniau švenčia Belgija, Norvegija, Suomija, Slovakija ir Airija – po 8 šventes. Po 9 dienas turi Austrija, Danija, Islandija, Kroatija, Latvija ir Liuksemburgas. Po 10 – Slovėnija, Vengrija ir Šveicarija. 11 dienų – Bulgarija, Ispanija, Portugalija. Grakija, Kipras, Malta turi po 12, o Jungtinė Karalystė su tam tikromis regioninėmis šventėmis – net 16. Mažiau tik trys – Lenkija, Italija ir Rumunija. Įdomu tai, kad 1937-aisiais Lietuvoje buvo net 17 valstybinės reikšmės švenčių, per kurias nereikėjo dirbti.
Neapsisprendusiųjų ir nepritekliaus ištiktųjų kraštas
„Dėl sutapimo su savaitgaliais šių metų pabaigoje susitaupys net trys laisvadieniai – Kalėdos ir Nauji metai. Taigi Kūčių įteisinimas galėtų būtų savotiška kompensacija Lietuvos žmonėms už prarastus šventinius laisvadienius“, – už idėją įteisinti dar daugiau poilsio dienų pasisako D. Urbanavičienė, kuri primena, kad 2011 m. Kūčios išpuls šeštadienį, o 2012 m. – sekmadienį.
Panašu, kad galime pasigirti ir dar vienu kuriozu, susijusiu su darbo-nedarbo dienomis. Prisiminkime 2006-uosius. Tuomet džiaugėmės, kad visos šventės, kurios išpuls savaitgalį (išskyrus Velykas, Motinos ir Tėvo dienas), bus perkeliamos į artimiausią darbo dieną. Bet džiaugtis galėjome neilgai ir jau 2009 aisiais, į mūsų dirvonus įžengus jos skurdenybei Krizei, nuo politikų gavome antausį – Seimas nusprendė, kad poilsio dienos, sutampančios su švenčių dienomis, nebebus perkeliamos į artimiausią darbo dieną.
Rimantas Uknevičius
Zebra.lt