Vidurio ir Rytų Europos profesinės sąjungos kreipėsi į ES aplinkos ir darbo ministrus dėl teisingo perėjimo

Profesinių sąjungų pirmininkai ir generaliniai sekretoriai iš 22 Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalių, įskaitant ir LPSK pirmininkę Ingą Ruginienę, pasirašė bendrą kreipimasį į ES aplinkos ir darbo ministrus, skatinant juos atsižvelgti į šio regiono specifiką, svarstant apie teisingą perėjimą (angl. Just Transition) prie žalesnės ir klimatui neutralios ekonomikos.

Laiške teigiama, jog nors galime girdėti daug teigiamų pavyzdžių apie Šiaurės ir Vakarų Europoje vykstantį perėjimą, VRE valstybėse narėse šis perėjimas nevyksta tokiu mastu, kokio reikia. Egzistuoja dideli regioniniai netolygumai, dėl kurių vien tik Vokietijai ir Prancūzijai kartu tenka beveik 80 % visos paramos teisingam perėjimui įvykdyti. Todėl ES pramonės politikos strategijoje turi būti atsižvelgta į regioninius skirtumus ir pasiūlyti konkretūs sprendimai, kaip spręsti ES vidaus netolygumų problemą.

Tuo tarpu iššūkiai, su kuriais susiduria mūsų Vidurio ir Rytų Europos šalys, yra labai įvairūs ir sudėtingi. Mums neproporcingai didelį poveikį padarė prasidėjęs karas Ukrainoje. Mūsų piliečiai susiduria su vienais didžiausių energetinio skurdo rodiklių. 2010-2021 m. Vidurio ir Rytų Europoje išmetamo Co2 kiekis sumažėjo perpus lėčiau nei visoje ES per tą patį laikotarpį. Įvairūs tyrimai rodo, kad šiandien praktiškai visuose sektoriuose – nuo saulės energijos iki šilumos siurblių – mūsų šalys atsilieka. Didžiulis saulės ir vėjo energijos potencialas mūsų regione nėra išnaudojamas.  Šiems svarbiems uždaviniams spręsti reikia didelės ES paramos.

Galiausiai, negalime ignoruoti fakto, kad Vidurio ir Rytų Europos valstybėms pertvarkyti savo pramonę trukdo finansinių ir administracinių gebėjimų disbalansas. Santykinai silpni administraciniai gebėjimai vietos lygmeniu taip pat yra pagrindinė struktūrinės problemos, susijusios su nepakankamai dideliu ES lėšų įsisavinimu, priežastis. Bulgarijoje 2022 m. pabaigoje nebuvo gauta 100 mln. eurų galimo ES finansavimo, skirto perėjimui nuo akmens anglių, nes vyriausybė negalėjo laiku pateikti reikiamų dokumentų. Iš 184 per ES finansuojamų technologijų projektų, skirtų klimato neutralumui energijai imliose pramonės šakose užtikrinti, tik 11 įgyvendinami VRE valstybėse narėse.

Visą laišką lietuvių kalba skaitykite žemiau (originalas anglų k. – čia)

 

Gerbiami Aplinkos ir Darbo ministrai,

kartu su Europos profesinių sąjungų konfederacija mes, žemiau pasirašiusieji, Vidurio ir Rytų Europos (VRE) profesinių sąjungų pirmininkai ir generaliniai sekretoriai, jaučiame pareigą pabrėžti, kaip svarbu išsaugoti teisingo perėjimo iniciatyvas, aptartas Aplinkos tarybos išvadose, be to, norime išreikšti savo ryžtingą paramą Teisingo perėjimo direktyvai.

Atstovaudami Bulgarijos, Lietuvos, Rumunijos, Vengrijos, Estijos, Čekijos, Latvijos, Slovakijos, Lenkijos, Kroatijos ir Slovėnijos darbuotojams, mes puikiai suprantame, kad teisingo perėjimo procesas toli gražu nėra vienodas visoje ES. Nors tam tikruose regionuose pasiekta pagirtinų rezultatų energetikos ir pramonės pertvarkos srityje, tačiau mūsų atstovaujamų darbuotojų realybė to neatitinka. Daugelis mūsų narių yra labai susirūpinę savo ateitimi, o jų parama klimato apsaugos veiksmams negali būti užtikrinta be teisingo perėjimo.

Iššūkiai, su kuriais susiduria mūsų Vidurio ir Rytų Europos šalys, yra labai įvairūs ir sudėtingi. Mums neproporcingai didelį poveikį padarė prasidėjęs karas Ukrainoje. Mūsų piliečiai susiduria su vienais didžiausių energetinio skurdo rodiklių. 2010-2021 m. Vidurio ir Rytų Europoje išmetamo Co2 kiekis sumažėjo perpus lėčiau nei visoje ES per tą patį laikotarpį. Išsamiausias švariųjų technologijų gamybos ir diegimo Europoje stebėjimas rodo, kad šiandien praktiškai visuose sektoriuose – nuo saulės energijos iki šilumos siurblių – mūsų šalys atsilieka. Patikima, pigi ir švari energija yra gyvybiškai svarbi pramonei ir jos transformacijai, tačiau didžiulis saulės ir vėjo energijos potencialas mūsų regione nėra išnaudojamas. Prieš palaipsniui panaikinant vadinamąsias „rudąsias“ darbo vietas, darbuotojai turi matyti, kaip lygiai tuo pačiu metu jų regione palaipsniui kuriamos naujos kokybiškos darbo vietos. Šiems svarbiems uždaviniams spręsti reikia didelės ES paramos.

50 proc. ES suvartojamų anglių suvartojama VRE valstybėse narėse, tačiau trūksta priemonių, kad būtų galima visapusiškai paremti perėjimą. Iki 2030 m. gali būti prarasta 160 000 tiesioginių darbo vietų anglies sektoriuje. Netiesioginių darbo vietų skaičius dažnai yra trigubai didesnis nei tiesioginių, nes tiekimo grandinės arba paslaugų sektoriaus įmonės negali klestėti be gerai apmokamų darbuotojų, kurie ir patys yra vartotojai. Iki šiol šiam iššūkiui spręsti skirto finansavimo ir teisės aktų labai nepakanka.

Dar vienas svarbus VRE valstybių narių sektorius, kuriam ekologinė pramonės transformacija daro didžiausią poveikį, yra automobilių sektorius. Šis sektorius per ateinančius dešimtmečius susidurs su daugybe struktūrinių pokyčių, įskaitant automobilių elektrifikavimą ir laipsnišką vidaus degimo variklių atsisakymą iki 2035 m. Per pastaruosius dešimtmečius Vokietijos, Prancūzijos ir Azijos originalios įrangos gamintojai daug investavo į regioną, tačiau dabar šis faktas kelia svarbių problemų. Ekonominė priklausomybė ir užsienio bendrovių nuosavybė kelia netikrumą dėl įmonių strategijų ir mažina gebėjimą pasiekti teisingą perėjimą. Regiono darbuotojai ir įmonės priklauso nuo sprendimų, priimamų užsienio šalių būstinėse, o inovacijos taip pat linkusios likti namuose, todėl VRE šalyse vis mažėja mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros.

Galiausiai, negalime ignoruoti fakto, kad Vidurio ir Rytų Europos valstybėms pertvarkyti savo pramonę trukdo finansinių ir administracinių gebėjimų disbalansas. Santykinai silpni administraciniai gebėjimai vietos lygmeniu taip pat yra pagrindinė struktūrinės problemos, susijusios su nepakankamai dideliu ES lėšų įsisavinimu, priežastis. Bulgarijoje 2022 m. pabaigoje nebuvo gauta 100 mln. eurų galimo ES finansavimo, skirto perėjimui nuo akmens anglių, nes vyriausybė negalėjo laiku pateikti reikiamų dokumentų. Iš 184 per ES finansuojamų technologijų projektų, skirtų klimato neutralumui energijai imliose pramonės šakose užtikrinti, tik 11 įgyvendinami VRE valstybėse narėse. Šio iššūkio pasekmės yra didžiulės, nes iki 2027 m. VRE šalys turės įsisavinti iki 8 % BVP siekiančias ES lėšas.

Užsienio investicijos pasitarnauja ES klimato politikos tikslams, susijusiems su ekologišku perėjimu. Tačiau, pavyzdžiui, Vengrijoje sparčiai augančiame akumuliatorių gamybos sektoriuje, kurį paskatino investicijos iš Kinijos, Japonijos ir Pietų Korėjos, nepavyksta užtikrinti deramo darbo ir kokybiškų darbo vietų dėl tokių problemų, kaip asociacijų laisvės suvaržymai.

Nors galime girdėti daug teigiamų pavyzdžių apie Šiaurės ir Vakarų Europoje vykstantį perėjimą, VRE valstybėse narėse šis perėjimas nevyksta tokiu mastu, kokio reikia. ES pramonės politikos strategijoje turi būti atsižvelgta į regioninius skirtumus ir pasiūlyti konkretūs sprendimai, kaip spręsti ES vidaus nesutarimų problemą. Vokietijai ir Prancūzijai kartu tenka beveik 80 % valstybės pagalbos, patvirtintos pagal naująsias valstybės pagalbos taisykles.

ES fiskalinės taisyklės tebėra didelė kliūtis pereinamajam laikotarpiui. Pagal neseniai priimtas taisykles nė viena iš 11 VRE šalių negali išleisti pakankamai lėšų, kad patenkintų socialinių ir ekologiškų investicijų poreikius. Pagrindinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, energijos tinklams ir transporto tinklams, nuo kurių priklauso pramonė, namų ūkiai ir perėjimas prie klimato kaitos, reikalingos itin didelės pradinės investicijos.

Taip pat suprantame, kad balandžio 9 d. aptartame teksto projekte buvo daug ambicingų elementų apie teisingą perėjimą. Tarp jų buvo nuorodos į ES teisingo perėjimo politikos sistemą, socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų stiprinimą, ES teisingo perėjimo finansavimo strategiją ir didesnės paramos darbuotojų kvalifikacijos kėlimui svarbos pripažinimą. Mums didelį susirūpinimą kelia tai, kad neseniai vykusiose Aplinkos darbo grupės diskusijose kai kurių valstybių narių atstovai griežtai kritikavo daugelį šių gyvybiškai svarbių elementų.

Klimato kaitos iššūkių negalima spręsti vien nacionaliniu lygmeniu. Turime dirbti kartu, kad užtikrintume teisingą perėjimą visiems Europos Sąjungos darbuotojams ir bendruomenėms. Kaip Vidurio ir Rytų Europos darbuotojų atstovai žinome, kad reikia nuveikti daug daugiau, kad būtų sukurtas ES lygmens teisinis pagrindas, kuris užtikrintų, jog teisingas perėjimas taptų realybe visame žemyne. Priešingu atveju rizikuojame dar labiau pagilinti nelygybę tarp valstybių narių tuo metu, kai mums reikia stiprinti ryšius.

Todėl mums labai svarbu, kad jūs ir jūsų nacionaliniai atstovai, dalyvaujantys gegužės 21 d. Aplinkos darbo grupės diskusijoje, gintumėte pirmiau išdėstytus plataus užmojo teisingo perėjimo elementus ir dar labiau sustiprintumėte išvadas, kad į jas būtų įtraukta Teisingo perėjimo direktyva ir tinkamas bei plataus užmojo teisingo perėjimo politikos sistemos finansavimas.

Tikimės jūsų teigiamo atsakymo šiuo klausimu ir tolesnių diskusijų su jumis apie tai, kaip galime paremti šią iniciatyvą dabar ir po ES rinkimų birželio mėn.

Su pagarba,

 

Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė ir ETUC viceprezidentė, Lietuva

Josef Středula, Čekijos Moravijos profesinių sąjungų konfederacijos (CMKOS) pirmininkas ir ETUC viceprezidentas, Čekija

Plamen Dimitrov, Bulgarijos nepriklausomų profesinių sąjungų konfederacijos (CITUB) pirmininkas, Bulgarija

Leonard Sorin Bărăscu, Rumunijos nacionalinės laisvųjų profesinių sąjungų konfederacijos FRATIA (CNSLR-Fratia) pirmininkas, Rumunija

Imre Palkovics, Nacionalinės darbininkų tarybų konfederacijos (MOSZ) pirmininkas, Vengrija

Kaia Vask, Estijos profesinių sąjungų konfederacijos (EAKL) pirmininkė, Estija

Csaba Csóti, Profesinių sąjungų bendradarbiavimo forumo (SZEF) pirmininkas, Vengrija

Róbert Zlati, Vengrijos profesinių sąjungų konfederacijos (MASZSZ) pirmininkas, Vengrija

Bogdan Hossu, Nacionalinės profesinių sąjungų konfederacijos (Cartel ALFA) pirmininkas, Rumunija

Dr. Katalin Antmann, Profesinių sąjungų konfederacijos (ESZT) pirmininkė, Vengrija

Dimitar Manolov, Darbo konfederacijos (PODKREPA) pirmininkas, Bulgarija

Egils Baldzens, Latvijos nepriklausomų profesinių sąjungų susivienijimo (LBAS) pirmininkas, Latvija

Monika Uhlerova, Slovakijos Respublikos profesinių sąjungų konfederacijos (KOZSR) pirmininkė, Slovakija

Dorota Gardias, Profesinių sąjungų forumo (FZZ) pirmininkė, Lenkija

Kristina Krupavičienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ (LPSS) pirmininkė, Lietuva

Marija Hanzevacki, Nepriklausomų Kroatijos profesinių sąjungų (NHS) generalinė sekretorė, Kroatija

Sanja Šprem, Kroatijos profesinių sąjungų asociacijos (MATICA) pirmininkė, Kroatija

Piotr Ostrowski, Visos Lenkijos profesinių sąjungų susivienijimo (OPZZ) pirmininkas, Lenkija

Regina Varret, Estijos darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo (TALO) valdybos pirmininko pavaduotoja, Estija

Lidija Jerkič, Slovėnijos laisvųjų profesinių sąjungų asociacijos (ZSSS) pirmininkė, Slovėnija

Melinda Mészáros, Demokratinės nepriklausomų profesinių sąjungų lygos (LIGA) pirmininkė, Vengrija

Dumitru Costin, Nacionalinio profesinių sąjungų bloko (BNS) pirmininkas, Rumunija

Ludovic Voet, Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) konfederacinis sekretorius

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!