Didesnes nei vidutines pajamas gavusiems biudžetininkams pasisekė labiau: jiems apkarpyti atlyginimai. Kas uždirba 1400 litų? „Kauno diena“ bando atsakyti į skaitytojos, perskaičiusios Statistikos departamento informaciją apie vidutinio darbo užmokesčio pokyčius antrą šių metų ketvirtį, užduotą klausimą.

Ji negalėjo patikėti, kad vidutinis moterų darbo užmokestis į rankas siekia 1489 litus – 3 proc. mažiau nei prieš dvejus metus, kai vidutiniškai silpnosios lyties atstovės per mėnesį uždirbdavo 1535 litus.

Šių metų viduryje vidutinis vyrų darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, buvo 1730 litų, t. y. 9 proc. mažesnis nei tuo pačiu 2008 m. periodu.

„Aš popieriuje uždirbu 900 litų, visos mano pažįstamos moterys uždirba tiek pat arba minimalią algą. Manau, kad 1400 litų ir daugiau uždirba pavieniai asmenys, įmonių vadovai, Seimo nariai, bet jų nedaug, todėl į statistiką jie neturėtų patekti. Tuomet ir žmonės nebūtų klaidinami, kad vidutinė alga tokia didelė“, – piktinosi telefonu paskambinusi moteris.

Tūkstančius žarsto vienetai

Tokios nuotaikos iš dalies atsispindi ir statistikų apibendrintuose skaičiuose: per pastaruosius dvejus metus padaugėjo žmonių, gaunančių minimalią ar net mažesnę algą, o krizė gerokai praretino gaunančių didesnius nei vidutinius atlyginimus gretas.

Lietuvos gyventojų, per mėnesį gaunančių didesnę nei 5,5 tūkst. litų algą, sumažėjo beveik 42 proc. Prieš sunkmetį tiek uždirbo beveik 37 tūkst. žmonių, o pernai tokių jau buvo tik kiek daugiau nei 21 tūkst.

Daugiausia asmenų, gaunančių didesnį nei 10 tūkst. litų atlygį, buvo prekybos ir apdirbamosios gamybos sektoriuose. Tačiau tiek uždirbantys sudaro vos 0,5–0,6 proc. viso šių sektorių darbuotojų skaičiaus. Didžiausia brangiai mokamų specialistų dalimi gali pasigirti finansų ir draudimo sritis – daugiau nei 10 tūkst. uždirba 3,6 proc. visų joje dirbančių žmonių.

Privačiajame sektoriuje finansų ir draudimo srities specialistų atlyginimai yra vieni didžiausių – vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, siekia 2,9 tūkst. litų. Daugiau uždirba tik farmacijos pramonės atstovai – jų vidutinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, per pastaruosius dvejus metus išaugo daugiau nei 28 proc. ir siekia 3,1 tūkst. litų.

Augimas nėra stabilus

Naujausia darbo užmokesčio statistika sutrikdė ne tik minėtą skaitytoją, bet ir ekspertus. Šių metų antrą ketvirtį, palyginti su sausio–kovo mėnesiais, pirmą kartą nuo 2008-ųjų pabaigos buvo užfiksuotas vidutinio darbo užmokesčio augimas. Be to, didėjantį darbo užmokestį fiksavo per krizę itin skaudžiai nukentėję ir, regis, dar ne itin atsigaunantys sektoriai.

„Šis algų augimas nėra itin stabilus, jį lėmė kvalifikuotos darbo jėgos stygius ir šiek tiek pagerėję lūkesčiai. Apie bendrą darbo užmokesčio atsigavimą ir ilgalaikį augimą šnekėti dar anksti. Juo labiau kad antrą ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje išliko vienas aukščiausių ES“, – įsitikinusi Jekaterina Rojaka, „DnB Nord“ banko vyriausioji ekonomistė.

Nors darbo užmokestis į rankas (neto) antrą šių metų ketvirtį, palyginti su pirmu, ūgtelėjo 1,1 proc., iki 1601,8 lito, šios gyventojų pajamos vis dar yra maždaug 5 proc. mažesnės nei pernai tuo pačiu metu.

„Per ketvirtį labiausiai darbo užmokestis augo tose veiklose, kuriose praėjusiais metais itin smarkiai apkarpytos darbo sąnaudos ir netekta daugiausia darbuotojų. Pavyzdžiui, statyboje vidutinis užimtųjų skaičius per 2009 m. smuko beveik ketvirtadaliu, kasyboje – penktadaliu. Dalis žmonių persikvalifikavo ar išvyko uždarbio ieškoti į užsienį. Siekdami pritraukti kvalifikuotų darbuotojų nors ir negausiems projektams vykdyti, darbdaviai buvo priversti peržiūrėti darbo užmokesčio politiką. O transportavimo ir sandėliavimo veiklose darbo užmokesčio augimą skatino spartesnis nei viso ūkio atsigavimas ir konkurencija su užsienio įmonėmis“, – aiškino J. Rojaka.

Statybose neto darbo užmokestis antrą šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu, augo sparčiausiai šalies ūkyje – 4,6 proc.

Skundai prieš skaičius

Prasidėjus sunkmečiui, tiek verslas, tiek valstybė ėmėsi mažinti išlaidas. Pirmiausia visų akys nukrypo į darbo užmokesčio fondą. Ekspertų teigimu, abiejuose sektoriuose darbo užmokesčio fondas šįmet, palyginti su 2008-aisiais, yra apie 18–19 proc. mažesnis. Tačiau Statistikos departamento duomenys atspindi keistą tendenciją – akivaizdžiausiai darbo užmokestis sumenko valstybės tarnyboje, o privačiajame sektoriuje atlyginimų karpymas nėra toks pastebimas. Išskyrus, žinoma, statybų sektorių.

Kai kuriose privačiojo sektoriaus veiklose, tarkime, vis dar merdinčioje tekstilėje ar odos gaminių gamyboje, darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu periodu 2008 m., netgi šiek tiek pakilo. Remiantis statistika, baldų gamyboje atlyginimai sumenko ne keliasdešimt procentų, kaip kalbėjo sektoriaus atstovai, o vos 4 proc. Panaši padėtis užfiksuota ir maisto pramonės, apdirbamosios gamybos, medienos ir popieriaus gaminių gamybos, leidybos bendrovėse.

„Tradicinės Lietuvos pramonės šakos geriausiai atlaikė krizę, jų pardavimo pajamos krito mažiausiai. Viena priežasčių – šios šakos yra stipriau orientuotos į eksportą ir daug metų susiduria su itin didele konkurencija. Be to, nepaisant nedarbo, aukštos kvalifikacijos darbuotojų stygius išliko svarbia problema“, – tokius pokyčius aiškino J. Rojaka.

Bedarbio atlyginimas – nulis

„Nors vidutinis darbo užmokestis beveik nekito, gerokai sumažėjo dirbančių žmonių. Tarkime, apdirbamojoje gamyboje per minėtus dvejus metus darbuotojų sumažėjo ketvirtadaliu. Šiame sektoriuje darbuotojų sumažėjo labiausiai po statybų ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų veiklos. Kadangi sumažėjo darbuotojų, neliko dalies tų, kurie gaudavo mažiausius atlyginimus, – skaičių užmintą mįslę narpliojo Giedrius Kadziauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas. – Taigi sakydami, kad atlyginimai išliko nepakitę, pasakome tik dalį tiesos. Kita jos dalis ta, kad dirba tik trys iš keturių darbingo amžiaus žmonių. Prie nedirbančio asmens parašę nulį litų, gautume visai kitokius vidutinio darbo užmokesčio skaičius.“

Anot Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos, verslas ir valstybė pasirinko skirtingą elgesio modelį. „Įmonės, kurios mažino gamybą, nusprendė ne itin nukarpyti algas, o pasilikti mažiau darbuotojų. Kai didėja bedarbių skaičius, žmonės siekia išsaugoti darbo vietas, o kai darbdavys dalį darbuotojų atleidžia ir likusiems padidina darbo krūvį, pastarieji, bijodami netekti darbo, sutinka“, – kalbėjo pašnekovas.

Ministrai uždirba mažiau

Valstybė, siekdama sumažinti išlaidas, susidūrė su kita problema. „Valstybiniame sektoriuje lengviau sumažinti atlyginimus nei atleisti žmones“, – konstatavo G. Kadziauskas. Todėl po garsių šūkių apie biurokratų skaičiaus mažinimą buvo atsisakyta neužimtų etatų ir sumažinti atlyginimai, ypač didesni nei vidutinis darbo užmokestis.

Jei tikėtume statistika, šiandien pakanka dviejų rankų pirštų, kad suskaičiuotume tuos, kurie viešojo valdymo srityje prieš mokesčius uždirba 10 tūkst. litų ir daugiau. 2008 m. tokių buvo daugiau nei 300, o 2009 m. buvo likę vos 6. Prieš krizę ne tik ministrų, bet ir dažnos valstybės tarnybos ar departamento direktoriaus atlyginimas būdavo didesnis nei 10 tūkst. litų popieriuje. Dabar ministrai gauna iki 10 tūkst. litų, o kitų valstybinių įstaigų vadovų algos yra apie 5–6 tūkst. litų prieš mokesčius.

„Labai pritariu ir raginau per krizę rinktis ne darbuotojų atleidimo, o atlyginimų mažinimo strategiją. Gerai, kad valstybiniame sektoriuje buvo pasirinkta ne atleisti žmones, o sumažinti jiems atlyginimus. Valstybiniame sektoriuje algos dažnai buvo didesnės nei vidutinės, tad net jas sumažinus žmonės galėjo išgyventi ir išlaikyti šeimas“, – įsitikinęs R. Lazutka.

Sumažėjus darbo užmokesčiui, viešojo valdymo sektoriuje labiausiai – nuo 16,8 iki 24 tūkst. – išaugo darbuotojų, gaunančių nuo 1,5 iki 2,5 tūkst. litų atlyginimą prieš mokesčius, taip pat valstybės tarnyboje smarkiai mažėjo asmenų, gaunančių didesnę algą.

Sezoninis kondicionierių pardavėjų džiaugsmas

Metinis atlyginimų šalies ūkyje augimas antrą šių metų ketvirtį buvo užfiksuotas tik keliose veiklose: elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (1,1 proc.), informacijos ir ryšių (0,7 proc.) ir kitoje aptarnavimo veikloje (1,6 proc.).

„Oro kondicionavimo sistemų įrengimas – nuo sezono priklausanti veikla. Praėjęs sezonas buvo labai geras dėl didelių karščių. Telefonas vasarą netilo, žmonės norėjo kondicionierių čia ir dabar. Dabar per dieną sulaukiame vos kelių skambučių“, – pasakojo Jonas Skardžius, portalo kondicionieriai.eu administratorius.

Rugpjūčio pradžioje pardavėjai pritrūko įrangos tiek Lietuvoje, tiek Europoje: nebebuvo galima įsigyti aukštesnės klasės kondicionierių. „Rinkoje buvo galima įsigyti ekonominės klasės produkcijos. Tad kai kurie klientai, pageidavę brangesnės įrangos, sutiko palaukti ir nebeskubėdami įsirengti kondicionierius kitam sezonui“, – dalijosi prabėgusio sezono aktualijomis J. Skardžius.

Neįprastai karšta vasara kai kuriuos pirkėjus privertė iš anksto mąstyti apie kitą šiltąjį sezoną ir iš anksto užsisakyti kondicionavimo sistemas, jas projektuoti būsimuose namuose ar įsirengti statant būstą.

Pašnekovo teigimu, nepaisant intensyvaus darbo, darbo užmokestis sektoriaus įmonėse šiais metais didėjo tik šiek tiek, o palyginti su 2008 m., vis dar yra mažesnis. Esą tik kai kurios įmonės, pasinaudojusios padidėjusia paklausa, pakėlė paslaugų įkainius ir prekių kainas.

Energetikai gyvena sočiau?

Tiek privačiajame, tiek valstybiniame sektoriuose darbo užmokestis augo elektros energijos gamybos, perdavimo ir vandens surinkimo, tiekimo ir valymo veiklose. Privačiose vandens surinkimo, tiekimo ir valymo sektoriaus įmonėse vidutinis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį buvo 1590 litų, nors prieš metus tesiekė 1230 litų, beveik 30 proc. mažiau. Elektros energijos srityje darbuotojų atlyginimai privačiajame sektoriuje ūgtelėjo apie 10 proc., valstybiniame prieaugis kuklesnis.

„Komisija, reguliuodama elektros, gamtinių dujų, šilumos, vandens tiekimo įmonių kainas, nustato darbo užmokesčio fondo dydį. Vidutinis darbo užmokestis atskirose įmonėse labai priklauso nuo to, kiek personalo dirba. Dalį paslaugų įmonės gali pirkti rinkoje ir ypač menkiau mokamas (pvz., valymo), tad likusių kvalifikuotų specialistų vidutinis darbo užmokestis bus aukštesnis. Todėl esant tokio paties lygio darbo užmokesčio fondui, vidutinis darbo užmokestis gali labai skirtis“, – aiškino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė.

Nuo 2008 m. pabaigos reguliuojamų įmonių darbo užmokesčio fondą VKEKK siekia mažinti. Pavyzdžiui, vienai iš elektros energijos skirstomųjų tinklų įmonei 2008–2010 m. darbo užmokesčio lėšos sumažintos beveik 30 proc., kitų elektros sektoriaus įmonių – 15–20 proc. mažiau.

„Vandens tiekimo sektoriuje vidutinis darbo užmokestis išlieka žemesnis nei kitų reguliuojamų sektorių, tačiau ir šioms įmonėms sunkmečiu pagrindinės bendrosios veiklos sąnaudos mažinamos, tarp jų ir darbo užmokesčio lėšos“, – pabrėžė VKEKK pirmininkė.

Komisijos teigimu, Statistikos departamentas kartu sudeda tiek reguliuojamas, tiek nereguliuojamas konkrečia veikla užsiimančias įmones, todėl atsiranda tokie vidutinio darbo užmokesčio skirtumai.

„DnB Nord“ banko ekonomistė atrado kitokį paaiškinimą, kodėl vandens tiekimo bendrovėse darbo užmokestis galėjo taip augti.

„Sunkmečiu gerokai stabiliau atrodo paslaugas teikiančios įmonės, farmacijos pramonė ir monopolininkai – jų paslaugų tiek verslas, tiek namų ūkiai atsisakyti negali arba gali tik šiek tiek sumažinti jų vartojimą. Pagal finansinius rodiklius bendras šių veiklų pelningumas buvo gerokai aukštesnis nei viso ūkio, tarkime, viso ūkio – 2,1 proc., elektros tiekimo veiklos – 10 proc., vandens teikimo – net 22,8 proc.“, – kalbėjo J. Rojaka.

Inovatyvios įmonės sunkmetį įveikė dirbdamos

Per pastaruosius dvejus metus daugiau nei 10 proc. ūgtelėjo vidutinis darbo užmokestis kompiuterinių, optinių ir elektroninių gaminių gamyboje, beveik 10 proc. – privačiajame mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos sektoriuje.

Viena sėkmingiausių ir inovatyviausių šalies įmonių – ryšių įrangos gamintoja „Teltonika“ – net praėjusiais metais sugebėjo padidinti pardavimo pajamas, o šįmet ketina pasiekti dukart didesnę apyvartą nei pernai.

“Ekonomikos sunkmetį išgyvenome aktyviau dirbdami. Kadangi mus, kaip ir daugelį kitų įmonių, palietė bankų reikalavimai grąžinti paskolas, teko tai vykdyti ir dirbti su mažesniais resursais, dėl to praėjusiais metais padvigubinti pardavimo pajamų nepavyko. Nepaisant to, pardavimas pernai augo ir rezultatais esame patenkinti”, – teigė „Teltonikos“ generalinis direktorius Arvydas Paukštys.

Anot jo, sėkmingai vykdyti veiklą net per ekonomikos sunkmetį padėjo anksčiau įgytas įdirbis, strateginiai sprendimai.

„Mūsų įmonėje atlyginimo augimą lemia darbuotojo pasiektas rezultatas, taikoma originali motyvacijos sistema. Nuo 2008 m. iki dabar darbo užmokestis vidutiniškai ūgtelėjo apie 10 proc. per metus“, – neslėpė A. Paukštys.

„Teltonikoje“ šiuo metu dirba 403 žmonės – beveik dukart daugiau nei 2008 m. „Iki metų pabaigos dar priimsime daugiau kaip 200 darbuotojų. Taigi vien per šiuos metus bus įsteigta per 350 naujų etatų“, – plėtros planais dalijosi „Teltonikos“ vadovas.

 

 

Jolita Skinulytė
kauno.diena.lt