Seimo nario V.Gedvilo paklaustas, ar projektas derintas su profesinėmis sąjungomis, ministras pasakė ne visą tiesą. Prieš savaitę Seime vykusioje konferencijoje net darbo grupės narė E. Sakadolskienė kalbėjo, jog paskutiniai projekto pataisymai nederinti su darbo grupės nariais. Kad įstatymo pakeitimų projektas rengtas slapčia konferencijoje kalbėjo ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
Įstatymo pakeitimuose numatyti privalomi egzaminai dešimtokams, galimybė įvesti krepšelį ikimokykliniam ugdymui ir neformaliajam vaikų švietimui, išnyksiančios vidurinės ir atsirasiančios progimnazijos.
Projektas numato naują mokyklų skirstymą. Pagal dabar galiojantį įstatymą, bendrojo lavinimo mokyklos skirstomos į pradines, pagrindines, vidurines ir gimnazijas. Švietimo įstatymo projekte siūloma įteisinti dar vieną tipą – progimnaziją. Progimnazijos tipui būtų priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ar pradinio ugdymo programą kartu su pagrindinio ugdymo programos pirmąja dalimi – čia vaikai galėtų mokytis nuo 1 iki 8 arba nuo 5 iki 8 klasės. Pagrindinės mokyklos, kaip ir iki šiol, ugdytų 1-10 klasių vaikus.
Pasak projekto autorių, progimnazijos ir gimnazijos tipų įvedimas leistų laipsniškai išspręsti 9–10 klasių „persiklojimą“ miesto mokyklose ir lengviau restruktūrizuoti vidurines mokyklas. Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. vidurinės mokyklos tipo būtų atsisakoma. Nuo tada bendrojo lavinimo mokyklų tipai bus šie: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla ir gimnazija. Tačiau įstatymas vis dar leis konfesinėms ir privačioms mokykloms likti vidurinėms. Pasak, kai kurių Seimo narių, tai iškreips mokyklų sistemą ir sukurs nelygias konkurencijos sąlygas.
„Tinklo pertvarkos ir tipų įvairovės klausimas buvo diskutuotas daug metų. Greitai bus dešimtmetis, kai įgyvendinama reforma. Dalies savivaldybių lūkestis ir yra, kad galbūt galima sustoti nuėjus tris ketvirtadalius kelio, tačiau, manau, kad valstybės mastu turi būti tęstinumas. Ši Vyriausybė laikosi nuostatos, kad palikti sistemą pusiau skustą, pusiau luptą reiškia pažeisti lūkesčius ir tų įstaigų, kurios jau persitvarkė“, – Seime kalbėjo Gintaras Steponavičius. Ministras priminė, kad mokinių skaičius mažėja, dėl to tinklo pertvarka neišvengiama.
Seimo narys socialdemokratas Bronius Pauža baiminosi, kad priėmus įstatymo pataisas bus spartinamas kaimo mokyklų uždarymas. Pasak G. Steponavičiaus, įstatymo pataisos šio proceso nei paspartins, nei sulėtins – esą daugelis savivaldybių gyveno ir gyvena pagal savo pasitvirtintus mokyklų tinklo pertvarkymo planus, trys ketvirtadaliai mokyklų tinklo yra pertvarkyta arba toli pažengę su pertvarkymu.
„Visų pirma valstybės ir savivaldybės mastu mums turėtų rūpėti, kad pradinukai turėtų galimybę kuo arčiau namų lankyti mokyklą. Pradinių mokyklų ar ugdymo skyrių išlaikymas yra prioritetas“, – kalbėjo G. Steponavičius. Švietimo ir mokslo ministerija žada leisti kaimiškose vietovėse esančioms vidurinėms lankstesnėmis sąlygomis persitvarkyti į gimnazijas.
Ankstinama ikimokyklinio ugdymo pradžia – numatoma, kad jis bus teikiamas ne nuo 1 metų, bet nuo gimimo. Pataisų rengėjai aiškina, kad vaiko ugdymas, remiantis vaiko psichologijos ir pedagogikos tyrimais, prasideda nuo pat gimimo. Be to, yra šeimų, pageidaujančių palankių sąlygų, leisiančių derinti šeimos ir darbo pareigas, mažinti moterų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, diskriminaciją darbo rinkoje, studijuojant. Šiuo metu šeimos, auginančios vaiką iki vienerių metų, neturi teisės naudotis ikimokyklinio ugdymo įstaigų teikiamomis paslaugomis.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad nuo 2011 m. būtų galima skirti iš valstybės biudžeto ūkio lėšas savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms, vykdančioms bendrojo lavinimo programas. Atsižvelgiant į apskričių reformą, siūloma panaikint apskrities viršininko įgaliojimus juos paskirstant kitiems švietimo valdymo subjektams.
Numatoma, kad vietoj specialiojo ugdymo komisijos veiks vaiko gerovės komisija, kuri ne tik vertins vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius, bet ir rūpinsis saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu, organizuos ir koordinuos švietimo programų pritaikymą mokiniams, švietimo pagalbos teikimą.
Už tai, kad įstatymo pataisos būtų svarstomos pavasario sesijoje, antradienį pasisakė 63 parlamentarai, 4 balsavo prieš, 38 susilaikė. Toliau Švietimo įstatymo pataisos bus svarstomos komitetuose. Komitetai turi iki gegužės 20 dienos pateikti Seimui savo išvadas.
Pasak Švietimo įstatymo pataisų pristatyme LR Seime dalyvavusio LŠPS konsultanto Romo Turonio iš pirmo žvilgsnio esminių dalykų keičiančių mokytojų darbo sąlygas kaip ir nėra. „Įstatymas gana liberalus ir amorfiškas. Jame daug nuostatų apibrėžiančių leidžiamas galimybes. Tarkim mokyklų tipų įvairovė labai plati. Todėl švietimo sistemos reguliavimą lems poįstatyminiai Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių teisės aktai“ – teigia R. Turonis.
Tačiau Švietimo profesinės sąjungos ekspertai labai atidžiai išnagrinės pateiktą projektą, LŠPS surengs įvairius pasitarimus ir diskusijas bei teiks Seimui savo pasiūlymus. Yra sutarta su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku V. Stundžiu, jog profesinės sąjungos atstovai nuolatos galės dalyvauti komiteto posėdžiuose ir juose išsakyti mokytojų atstovų nuomonę.
LŠPS informacija
