Savaitės studijų vizitą kolegoms iš Kaukazo organizavo Lietuvos jaunimo neformalaus ugdymo asociacija kartu su Austrijos tarptautinio bendradarbiavimo skatinimo centru ir Euroazijos fondu. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
Per savaitę kolegos susipažino su mūsų šalies švietimo sistema, lankėsi šalies mokyklose, dalyvavo konferencijoje ir atidarė parodą „Pietų Kaukazas – Europos dalis“. Vizito programoje buvo numatytas ir susitikimas su mokytojų atstovais.
Dviejų valandų susitikimas prabėgo labai greitai. LŠMPSF mokymų vadovas Romas Turonis, tarptautinė sekretorė Tatjana Babrauskienė ir administratorė Inga Puiša svečiams papasakojo apie Federacijos susikūrimo aplinkybes, pagrindines veiklos kryptis ir principus, struktūrą bei paskutines aktualijas. Kaukazo mokytojai ypač domėjosi profesinės sąjungos veiklos finansavimu ir santykiais su valdžios institucijomis. Vėlesnėse diskusijose paaiškėjo tokio domėjimo priežastys.
Visose trijose Kaukazo šalyse švietimo profesinės sąjungos daugiau ar mažiau priklausomos nuo valdžios. Daugelis lyderių inertiškai vadovauja nuo tarybinių laikų ir nors narystė šimtaprocentinė, tačiau realios naudos mokytojai iš savo profsąjungų nelabai jaučia. Kiek moderniau skambėjo Gruzijos mokytojų pasakojimas apie jų organizacijos veiklą. Mokytojai nuolatos gauna informaciją apie profesinės sąjungos ir Vyriausybės derybas bei jų rezultatus. Gruzijoje veikia ne viena, o kelios profesinės sąjungos.
Vienos Azerbaidžano mokyklos mokytoja tik išeidama tyliai pasiguodė, kad tokios demokratijos profsąjungų judėjime jos šalyje dar nėra, nors viešai kalbėjo, kad Azerbaidžane mokytojai neturi jokių problemų. Ji didžiuodamasi pasakojo, jog praeitais metais ją išrinko geriausia tarp keliasdešimt šalies mokytojų ir ji gavo beveik 5000 Eurų premiją. Taip jos manymu, rodomas dėmesys mokytojo profesijai.
Mokytoja iš Armėnijos Karine Abgaryan sakė, kad ir jų šalyje yra geriausių mokytojų rinkimai ir skiriamos premijos, tačiau mokytojai nėra aktyvūs pilietiškai. Baimė prarasti darbą ir nepasitikėjimas savimi sukaustęs jos šalies mokytojus. Vaikų mažėja ir pas juos, žodis „optimizacija“ tapo keiksmažodžiu ir Armėnijoje, tačiau mokytojai nuolankiai priima valdžios sprendimus jungti ar uždaryti mokyklas, o profesinė sąjunga tik padalina dovanėles prieš Kalėdas ar Mokytojo dieną.
Pasak Lietuvos jaunimo neformalaus ugdymo asociacijos atstovo Nerijaus Kriaučiūno, šalies mokyklos turi gražias bendradarbiavimo su Vakarų – Europos Sąjungos šalių mokyklomis tradicijas, tačiau Rytai – Kaukazo šalys kiek primirštos. O juk tai labai įdomus regionas, turintis ne tik skirtumų, bet ir panašumų su Baltijos šalimis.
Svečiai dėkojo už šiltą priėmimą, išsamią ir įdomią informaciją, naudingą patirtį. Visų trijų Kaukazo šalių atstovai pakvietė atvykti pas juos. O austrų delegacijos atstovai mąstė konkrečiau: reikia ieškoti finansavimo šaltinių. „Kontaktai užmegzti, dabar reikia galvoti kaip konkrečiai plėsti bendradarbiavimą“, – tokia buvo bendra vykusios diskusijos dalyvių nuomonė.
LŠMPSF informacija
