Valstybės tarnybos tobulinimo koncepcija

PROJEKTAS


2010-02-25



I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės tarnybos tobulinimo koncepcija (toliau – Koncepcija) siekiama nustatyti valstybės tarnybos tobulinimo gaires kaip tai numatyta penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje.
Koncepcijoje valstybės tarnyba suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos  valstybės tarnybos įstatyme. Ši koncepcija nesprendžia klausimų, susijusių su statutiniais valstybės tarnautojais.
2. Koncepcijoje remiamasi:
2.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad valdžios įstaigos tarnautoja žmonėms, 33 straipsnio 1 dalimi, kad piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą;
2.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluota konstitucine valstybės tarnybos samprata;
2.3. penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa.

II. ESAMA SITUACIJA
3. 2002 metais Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 45-1708) įteisino mišrų valstybės tarnybos modelį, kuriame dominuoja karjeros modelio elementai (priėmimas į pareigas neterminuotai, perkėlimas į aukštesnes ir kitas pareigas be konkurso, kvalifikacinių klasių sistema, tarnybos santykių tęstinumas garantuojant valstybės kitas pareigas jei pareigybė buvo panaikinta, griežta pareigybių hierarchija, didesnės pareiginės algos susiejimas su aukštesnėmis pareigomis ir kt.), tačiau yra ir postų (pareigybių) modelio elementų (priėmimas į bet kokio lygmens pareigas nereikalaujant patirties valstybės tarnyboje, bendra su kitais dirbančiaisiais socialinio draudimo sistema ir kt.). Statutinių valstybės tarnautojų tarnyba organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintais statutais (išskyrus diplomatinę tarnybą, kuri veikia pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymą). Statutinių valstybės tarnautojų tarnybą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyta daugiau karjeros modelio elementų, nei jų yra numatyta Valstybės tarnybos įstatyme.
4. Valstybės tarnyboje 2010 m. sausio 1 d. buvo užimta 53791 valstybės tarnautojų pareigybė, iš jų 25218 statutinių. 
5. Valstybės tarnybos valdymas ir jos teisinis reglamentavimas turi trūkumų:
5.1. valstybės tarnautojų veikla nepakankamai orientuota į rezultatus;
5.2. neišskirti asmenų, einančių vadovaujančias pareigas valstybės tarnyboje (toliau – vadovai) atrankos, veiklos, vertinimo, mokymo karjeros, rotacijos, atleidimo ypatumai;
5.3. darbo apmokėjimo sistema neskatina darbo kokybės ir nėra skaidri;
5.4. ribotos vadovų galimybės lanksčiai valdyti žmogiškuosius išteklius;
5.5. nepakankama individuali vadovų atsakomybė už institucijos veiklos rezultatus;
5.4. egzistuojančios galimybės išvengti atsakomybės už tarnybinius nusižengimus;
5.5. mažai efektyvus etikos ir korupcijos prevencijos priemonių reguliavimas ir taikymas, neįtvirtinta „nepriekaištingos reputacijos“ sąvoka.

III. VALSTYBĖS TARNYBOS PLĖTROS (TOBULINIMO) PRINCIPAI
6. Valstybės tarnybos vizija – į veiklos rezultatus ir visuomenės poreikius orientuota, riboto dydžio, atsakinga ir atskaitinga, diegianti naujoves, lanksti, skaidri ir konkurencinga valstybės tarnyba.
7. Siūlomi šie valstybės tarnybos valdymo ir jos teisinio reglamentavimo plėtros principai:
7.1. orientacija į veiklos rezultatus ir visuomenės poreikius;
7.2. susitarimų dėl veiklos rezultatų diegimas;
7.3. specialus vadovų atrankos, veiklos vertinimo, karjeros, atsakomybės reguliavimas;
7.4. profesionalumas, rezultatais, asmenine kompetencija, kvalifikacija grįsta valstybės tarnyba;
7.5. didesnis personalo valdymo lankstumas;
7.6. valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymo efektyvumas, modernizavimas, lankstumas, rotacijos taikymas;
7.7. tarnybinės atsakomybės už tarnybinius nusižengimus neišvengiamumas.

IV. VALSTYBĖS TARNYBOS PLĖTROS (TOBULINIMO) GAIRĖS

8. Numatomos šios bendrojo valstybės tarnybos valdymo ir jos teisinio reglamentavimo plėtros (tobulinimo) gairės:
8.1. Vadovų korpuso stiprinimas, siekiant užtikrinti profesionalų vadovavimą, orientaciją į veiklos rezultatyvumą bei efektyvumą:
8.1.1. vadovų ir specialistų teisinio reglamentavimo diferencijavimas;
8.1.2. vadovams nustatoma trijų metų kadenciją, kurios laikotarpiui pasirašomas susitarimas dėl veiklos rezultatų;
8.1.3. vadovui, įvertinus jo veiklą teigiamai, kadencija gali būti pratęsta dar trims metams, bet ne ilgiau kaip šešeriems tose pačiose pareigose;
8.1.4. pasibaigus dviems kadencijoms ir įvertinus vadovo veiklą teigiamai, numatoma galimybė rotuotis į lygiavertes pareigas kitoje institucijoje ar įstaigoje arba konkurso būdu užimti aukštesnes pareigas.
8.2. Nešališkos, efektyvios, iš dalies centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojo pareigas (išskyrus pareigas, į kurias priimama politinio arba asmeninio pasitikėjimo pagrindu) diegimas:
8.2.1. skirtingų taisyklių nustatymas vadovų ir specialistų atrankai, siekiant išsamiai patikrinti atitinkamus pretendentų gebėjimus;
8.2.2. dviejų pakopų vadovų atrankos sistemos įdiegimas: centralizuotos atrankos etape tikrinamos vadovavimo kompetencijos, o decentralizuotos atrankos etape (konkurse) – tinkamumas konkrečiai pareigybei. Centralizuotą atranką, atsižvelgiant į finansines galimybes, atliktų valstybės įstaiga arba atrinktas privatus paslaugos teikėjas;
8.2.3. atvirų ir uždarų konkursų vadovų atrankai taikymas. Atvirame konkurse galėtų dalyvauti visi keliamus reikalavimus atitinkantys asmenys. Uždarame konkurse galėtų dalyvauti tik vadovai, praėję centralizuotą atrankos etapą. Siekiant užtikrinti rotaciją, dominuotų uždari konkursai, tačiau speciali komisija (komisijos) galėtų nuspręsti tam tikrai daliai vadovų pareigybių rengti atvirus konkursus;
8.2.4. decentralizuotos, konkursinės, atviros atrankos į specialistų pareigas numatant galimybę priimti į pareigas tam tikram terminui arba neterminuotai nustatymas.
8.3. Darbo užmokesčio sistemos pertvarka bei piniginio motyvavimo susiejimas su veiklos rezultatais:
8.3.1. naujų pagrindinio atlyginimo koeficientų nustatymas, naikinant kvalifikacines klases ir įtraukiant priemokas už jas į pagrindinį atlyginimą, paliekant 20 – 25 kategorijas;
8.3.2. priedo už darbo stažą reglamentavimo išsaugojimas;
8.3.3. visų kitų priedų ir priemokų panaikinimas;
8.3.4. vienos premijos per metus, siekiančios iki 20 procentų metinio valstybės tarnautojo atlyginimo už pasiektus tarnybiniuose susitarimuose numatytus rezultatus įteisinimas.
8.4. Motyvavimo ir karjeros valdymo priemonių, skatinančių efektyvią ir į rezultatus orientuotą veiklą kūrimas ir diegimas:
8.4.1. darbuotojo ir vadovo kasmetinio tarnybinio susitarimo dėl rezultatų, kuriame apibrėžiami darbuotojo veiklos uždaviniai ir jų atlikimo vertinimo kriterijai, įteisinimas;
8.4.2. motyvavimo ir karjeros valdymo sistemos decentralizavimas, numatantis reikalavimą kiekvienai valstybės ir savivaldybės institucijai ar įstaigai pasitvirtinti personalo motyvavimo ir karjeros vystymo planą;
8.4.3. rezultato siekimo motyvacijos įteisinimas, siejant darbuotojo darbo užmokestį su pasiektais rezultatais bei taikant kitas motyvavimo priemones, patvirtintas institucijos personalo ir karjeros vystymo plane;
8.4.4. į veiklos rezultatų vertinimą įtraukiamas darbuotojo profesinių kompetencijų ugdymo pasiekimų vertinimas;
8.4.5. darbuotojo karjeros plano įteisinimas, kuriame darbuotojui nustatomi kompetencijų ugdymo uždaviniai ir apibrėžiamos kompetencijų ugdymo sąlygos;
8.4.6. susitarimo dėl rezultatų uždaviniai ir matavimo kriterijai nustatomi metų pabaigoje kitiems metams.
8.5. Socialinių garantijų sistemos tobulinimas:
8.5.1. orientavimasis į privačiame sektoriuje teikiamas socialines garantijas (suvienodinti Valstybės tarnybos įstatymo normas dėl socialinių garantijų su Darbo kodekso normomis);
8.5.2. sudarymas palankesnių sąlygų suderinti darbą ir asmeninį (šeimyninį) gyvenimą, lankstaus darbo laiko grafiko įteisinimas;
8.5.3 aiškių socialinio dialogo formų nustatymas bei apibrėžimas turinio ir dalyvių.
8.6 Valstybės tarnautojų mokymo sistemos tobulinimas modernizuojant žmogiškųjų išteklių valdymą, diegiant kompetencijų valdymo modelį:
8.6.1. decentralizuotos valstybės tarnautojų mokymo sistemos su centralizuota vadovų mokymo dalimi nustatymas;
8.6.2. geresnio koordinavimo diegimas valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo (įskaitant stebėseną ir vertinimą) valstybės tarnautojų mokymo srityje;
8.6.3. apibrėžimas atsakingų institucijų atsakomybės ir santykių valstybės tarnautojų mokymo srityje;
8.6.4. valstybės tarnautojų mokymo susiejimas su kompetencijų sistema valstybės tarnyboje, kitomis valstybės tarnybos funkcijomis;
8.6.5. specialiųjų nuostatų taikymas dėl vadovų mokymo;
8.6.6. geresnio pagrindinių ir profesinių kompetencijų balanso siekimas, daugiau dėmesio skiriant valstybės tarnautojų analitinėms, vadybinėms, komunikacinėms kompetencijoms, reikalingoms Vyriausybės ir ministerijų prioritetams įgyvendinti;
8.6.7. didesnio dėmesio skyrimas valstybės tarnautojų mokymo rezultatams ir jų panaudojimui (ne tik paslaugų vartotojų pasitenkinimui, bet kompetencijoms bei jų taikymui darbe).
8.7. Valstybės tarnautojų vertinimo sistemos modernizavimas, kuris  būtų susietas su individualiais veiklos rezultatais bei institucijų strateginiais tikslais ir padėtų užtikrinti objektyvesnį veiklos rezultatų vertinimą:
8.7.1 dvišalių susitarimų dėl individualių veiklos rezultatų sistemos įteisinimas ir kiekvienų metų pradžioje susitarimų dėl veiklos rezultatų tarp valstybės tarnautojo ir jo tiesioginio vadovo sudarymas (vadovaujančias pareigas užimantis valstybės tarnautojas ir jo tiesioginis vadovas privalo susitarti dėl visos kadencijos ir einamųjų metų veiklos rezultatų ir pasirašyti trimetį veiklos rezultatų susitarimą, specialistas ir jo tiesioginis vadovas pasirašo metinį veiklos rezultatų susitarimą);
8.7.2. veiklos vertinimo du kartus per metus vykdymas (tarpinio pokalbio organizavimas einamųjų metų viduryje, metinio vertinimo pokalbio organizavimas kitų metų pradžioje);
8.7.3. metinio bei trimečio veiklos susitarimo turinio bei formos reglamentavimas (aiškiai nustatant siektinus rezultatus, vertinimo kriterijus, galimas rizikas bei rezultatams pasiekti reikalingas  kompetencijas);
8.7.4. specialistų pareigas vykdančių valstybės tarnautojų veiklos vertinimo delegavimas jų tiesioginiams vadovams bei institucijų vertinimo komisijoms.
8.8. Panaikinimas galimybių valstybės tarnautojams išvengti tarnybinės atsakomybės:
8.8.1. ilgesnio tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties termino nustatymas;
8.8.2. nuobaudų sąrašo papildymas, siekiant tarnybinio pažeidimo ir nuobaudos proporcingumo;
8.8.3. tarnybinės nuobaudos skyrimo sąlygų nustatymas;
8.8.4. valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės sugriežtinimas;
8.8.5. tarnybinio tyrimo užbaigimas, atleidus valstybės tarnautoją iš pareigų valstybės tarnyboje.
8.9. Tarnybinių santykių supaprastinamas (liberalizavimas):
8.9.1. įteisinamas mechanizmas, užtikrinantis galimybę atleisti iš valstybės tarnybos šalių susitarimu;
8.10. Valstybės tarnybos valdymas:
8.10.1. valstybės tarnybos bendrąjį valdymą atlieka Vyriausybė ir vidaus reikalų ministras. Nustatoma valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas įgyvendinti institucija;
8.10.2. žmonių išteklių valdymas deleguotas institucijoms;
8.10.3. vadovų atrankos koordinavimas, valstybės tarnautojų veiklos vertinimo priežiūra, siūlymų dėl išmokų už veiklos rezultatus teikimas pavedamas specialiai komisijai (komisijoms).

V. KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMAS
9. Institucijos, rengiančios teisės aktų projektus, reguliuosiančius valstybės tarnybą, ir juos priimančios, turi atsižvelgti į Koncepcijos nuostatas.
10. Rengiant Valstybės ilgalaikės plėtros iki 2020 metų strategijos projektą turi būti įvertinta galimybė atsisakyti Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos jo taikymo išimčių viešojo administravimo funkcijas vykdantiems subjektams, suvienodinti viešojo administravimo funkcijas skirtingose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose vykdančių asmenų statusą.

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyba


 


www.valstybestarnautojai.eu