Miegui laiko dar liktų

 

Vyriausybė siekia liberalizuoti darbo laiko apskaitą. Pirmadienį ji sutarė siūlyti Darbo kodekso pataisas, pagal kurias būtų atsisakoma viršvalandžių draudimo. Tam pritaria tiek Vyriausybė, tiek darbdaviai, tačiau griežtai nesutinka profesinės sąjungos.

Pagal naujas pataisas daugumai dirbančiųjų siūloma įvesti suminę darbo laiko apskaitą, pagal kurią būtų reikalaujama per 4 mėnesių ataskaitinį laikotarpį išlaikyti 40 darbo valandų arba 48 valandų kartu su viršvalandžiais per savaitę vidurkį. Vyriausybė ramina, kad darbo savaitė negali būti ilgesnė nei 40 valandų, tačiau turi būti dirbama nebūtinai tiek, pavyzdžiui, vieną dieną gali būti dirbama 6 valandas, o kitą – 10 valandų.

Be to, tvirtinama, kad darbuotojai žinos, kada ir kiek jiems dirbti, nes bus sudaromi darbo grafikai. Tiesiog jie bus lankstesni.

Profesinės sąjungos su tuo nesutinka. Jų manymu, tokios pataisos palankios tik darbdaviui, o apie darbuotojus net negalvojama. Be to, darbdaviams sudaromos sąlygos nebemokėti už viršvalandžius. 

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas „Panevėžio balsui“ sakė, kad praktiškai pagal tokį pasiūlymą darbo laikas yra neribojamas. Pasak jo, lieka tik Europos Sąjungos direktyvos, pagal kurias žmogus per parą poilsiui turi skirti 11 valandų. Tad laikantis naujosios nuostatos, darbuotojams sudaryta galimybė dirbti 13 valandų per parą.

Pasak A.Černiausko, profesinės sąjungos supranta, kad dabar sunkmetis, ir sutinka liberalizuoti darbo santykius, tačiau tai turi būti daroma per kolektyvines sutartis. Jis aiškino, kad realiai ir dabar leidžiama darbuotojui dirbti 48 valandas per savaitę, tačiau viskas turi būti derinama kolektyvinėje sutartyje. Tačiau, A.Černiausko teigimu, darbdaviai dažniausiai nenori savo įmonėse profesinių sąjungų, darbuotojų tarybų, tai yra nenori socialinės partnerystės, socialinio dialogo, o siekia viską įtvirtinti įstatymiškai.

 

Šeima – užribyje

 

Nerimą kelia ir nuostata, kad, liberalizavus darbo laiką, vieną savaitę būtų galima dirbti intensyviai, o kitą – turėti laisvą. Pasak A.Černiausko, prieš Kalėdas, kai daug darbo, įmonės gali priversti darbuotojus dirbti ir po 13 valandų per dieną, o po švenčių, kai darbo nebėra, pasakyti: „Eikite atostogauti!“ „Visiškai manipuliuojama darbuotojais“, – konstatuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas.

Blogai ir tai, kad sudaroma galimybė nemokėti už viršvalandžius ir neabejojama, kad darbo užmokestis tik mažės.

„Išlyginimo laikotarpis pakankamai ilgas – keturi mėnesiai, tad įmonės gali pakankamai lengvai taip viską susidėlioti, kad bus kompensuotos dirbtos valandos ir neliks jokių viršvalandžių“, – sako A.Černiauskas.

Be to, visiškai neatsižvelgiama į darbuotojo poreikius. Pavyzdžiui, nėra aišku, kada ir kaip vaikų turintys darbuotojai galės pasiimti juos iš darželių. Jų darbo laikas, kaip žinoma, tik iki 17–19 valandos.
„Darbdaviai į tai atsako, kad tai ne jų interesas – jiems svarbiausia, kad darbuotojas dirbtų!“ – piktinasi A.Černiauskas.

Be to, darbo grafikas yra lankstus, bet į darbuotojo poreikius čia neatsižvelgiama. Profesinių sąjungų konfederacijos lyderis tvirtino, kad, neatsižvelgiama ir į darbuotojo savijautą. Pavyzdžiui, darbuotojas po dvylika valandų dirba penkias darbo dienas. Tad ne tik sumažėja darbo našumas, bet ir padidėja nelaimingų atsitikimų tikimybė, nes pervargęs jis nėra toks atidus, koks turėtų būti. Be to, nuošalyje lieka ir šeima.

„Niekas nepasako, kas bus su šeima. Dėmesio šeimai reikia kiekvieną dieną, o ne savaitę galiu skirti dėmesio, o kitą savaitę – ne. Nė vienoje pasaulio šalyje to nėra“, – neslėpė nuostabos profsąjungų konfederacijos vadovas.

Dar vienas darbuotojui nepalankus dalykas, kurį siekiama įtvirtinti, pasak A.Černiausko, susijęs su atlyginimo mažinimu. Šiuo metu, jei darbdavys nori mažinti darbo užmokestį, o darbuotojas su tuo nesutinka, jis gali išeiti iš darbo ir gauti kompensaciją. Dabar šią teisę ketinama panaikinti. Tai, A.Černiausko manymu, labai pablogina darbuotojų padėtį. Tad profesinės sąjungos dėl naujųjų pataisų vakar turėjo susitikti su premjeru. Be to, tvirtino, jog imsis priemonių. Tiesa, kokios jos galėtų būti, tiesaus atsakymo A.Černiauskas negalėjo pateikti, tačiau tikino, kad taip visko nepaliks.

 

Būdų manipuliuoti ir taip apstu

 

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Panevėžio skyriaus vedėjo pavaduotojas Rimantas Trota taip pat mano, kad šiuo atveju perlenkiama lazda. Anot jo, visiems turėtų būti akivaizdu: kuo ilgiau žmogus dirba, tuo didesnį nuovargį jaučia, darosi neatidus, padidėja klaidų tikimybė. Specialistas stebisi, kaip nepagalvojama, ar darbuotojui bus saugu dirbti, tik siekiama palengvinti darbdavių naštą.
„Mano manymu, tai būtų ne visiškai teisinga“, – įsitikinęs R.Trota.

R.Trotos manymu, darbdaviai ir šiaip turi pakankamai svertų, kad darbuotojai dirbtų ilgiau. Jei nespėjama, galbūt vertėtų priimti daugiau žmonių.

„Sąžiningiems darbdaviams ir dabar niekas netrukdo tartis su darbuotojais“, – įsitikinęs jis.

Ar dėl tokios situacijos padaugėtų nelaimingų atsitikimų, prognozuoti sunku, tačiau, sako R.Trota, galima įtarti, jog jų daugės. „Tokia tendencija gali atsirasti. Tyrimai rodo, kad žmogus pakankamai darbingas būna šešias valandas, o darbo pradžioje ir pabaigoje jo darbingumas būna mažesnis“, – priminė specialistas.

 

Viršvalandžiai kaip buvo, taip ir liks

 

Įvairios apklausos rodo, kad šalyje jau keletą metų viršvalandžius dirba daugiau nei pusė gyventojų. Per aštuonis šių metų mėnesius Valstybinė darbo inspekcija užfiksavo 11 procentų darbo laiko apskaitos pažeidimų ir 5 procentus darbo ir poilsio laiko pažeidimų.

VDI Panevėžio skyriuje per aštuonis šių metų mėnesius darbo laiko apskaitos ir darbo ir poilsio laiko pažeidimai sudaro 9 procentus visų skyriaus užfiksuotų pažeidimų. Tai, skyriaus specialistų teigimu, nėra daug, tačiau vaizdžiai parodo, jog problema egzistuoja. Vis dėlto sieti šią statistiką su nelaimingais atsitikimais darbe ekspertai nelinkę.

 

Daiva Savickienė

„Panevėžio balsas“