To ne laiku išėjimo atostogauti tema labai persipina su būsima didžiule problema. Ir čia jau kol kas nepagydomai serga ne tik mūsų miesto švietimas, bet gali būti. jog šia liga sirgs ir visa biudžetinė sfera.
Neaiškios bus tik tos ligos komplikacijos (gal net teismai). Nebent viešumas padės būsimų komplikacijų išvengti.
Vyriausybė šių metų rugpjūčio 19 d. nutarimu sumažino bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojami biudžetininkų atlyginimai, nuo 128 iki 122 litų. Vadinasi, mokytojams (o jų „armija” biudžetininkų sferoje gausiausia), medikams, kultūros ir socialiniams darbuotojams bei kitiems biudžetininkams atlyginimai sumažės 4,7 proc. Solidarizuodamiesi su visa Lietuva lyg ir susitaikėme. Tuo labiau, kad švietimo ir mokslo ministras viešai pareiškė, jog, laikantis Darbo kodekso nuostatų (120 str. 3d., 203 str. ir taip pat 11 str.) sumažinti atlyginimai bus skaičiuojami nuo spalio 1d. Ši informacija pakartota ir mokykloms išsiuntinėtame ŠMM atstovo D.Numgaudžio rašte.
Bet Kaune vyksta įdomūs dalykai. Ypač Švietimo ir ugdymo skyriuje. Pasinaudojant viršesniojo galia ir „žodžio teise” (aliuzija į „telefoninę teisę”) visiems švietimo įstaigų buhalteriams prigrasinta iki rugsėjo 18 d. pateikti tarifikacijas už rugsėjo mėnesį su jau paskaičiuotais sumažintais atlyginimais. Visos tarifikacijos, kuriose, švietimo įstaigų apskaitos darbuotojai, laikydamiesi galiojančių įstatymų, už rugsėjį dar skaičiuos pagal buvusį bazinį dydį – 128 litus, bus atmestos. Taigi švietimo įstaigų buhalteriai ir vadovai bus priversti pažeisti įstatymus (pagal DK 11 str., jei yra prieštaravimų tarp teisės aktų, o šiuo atveju yra, tai galioja viršesnis teisės aktas, t.y. šiuo atveju Darbo kodeksas yra viršesnis nei Vyriausybės nutarimas; ir būtent laikantis DK 203 str. apie keičiamas darbo apmokėjimo sąlygas darbuotojams darbdavys turėjo pranešti prieš vieną mėnesį raštu, ko nebuvo padaryta. Pagal 120 str. 3 d. jei darbo apmokėjimo sąlygų keitimas – tai atlyginimo sumažinimas, dar ir gauti raštišką darbuotojo sutikimą, kas dabar yra bandoma daryti kai kuriose Kauno mokyklose, pvz., „Aušros“ gimnazijoje, „Versmės“ vidurinėje mokykloje.
Kauno savivaldybė, kaip steigėja ir pagrindinė švietimo darbuotojų darbdavė (įstaigų direktoriai pagal įstatymus tėra darbdavio atstovai), šioje situacijoje elgiasi keistai ir nesuprantamai. Nebent bandysime įžiūrėti sąmokslo teorijas: viešai pažeidinėti įstatymų savivaldybė neragina (nėra jokių savivaldybės nurodymų raštu, tik grasinimai žodžiu. Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas atostogauja. Vadinasi, Kauno švietimo sistemoje didesnių problemų rugsėjo mėnesį nenusimato, o jei ir yra, kol kas nebuvo kur kreiptis).
Šaltinis:
Aušra Papirtienė, Kauno susivienijimo pirmininkė
www.svietimoprofsajunga.lt