Pirmajame ministras pirmininkas Andrius Kubilius, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė susitiko Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos atstovais Rūta Osipavičiūte, Asta Lapinskiene, Audriumi Jurgelevičiumi ir kitų profesinių sąjungų atstovais. Šiame susitikime aptarti mokytojų, dėstytojų ir kitų švietimo darbuotojų atlyginimų klausimai.
Kitame susitikime, kuriame be švietimo darbuotojų dalyvavo ir kitų biudžetinio sektoriaus profesinių sąjungų: medikų, policininkų, kultūros ir socialinių darbuotojų atstovai, buvo deramasi dėl bazinės mėnesinės algos (BMA) dydžio.
Vyriausybė pasiūlė biudžetininkams atlyginimus mažinti ne kaip anksčiau planuota 10 proc., bet 8 proc. „Ekonominė padėtis sudėtinga. Biudžeto surinkimas nuolat mažėja ir jei nieko nedarysime, deficitas išaugs iki 13 mlrd. litų. Vyriausybė nepajėgs išlaikyti viešųjų finansų stabilumo, skola gali pasiekti 30 proc. Ji guls ant mūsų vaikų ir anūkų“, – kalbėjo A. Kubilius.
Tačiau Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos (LŠMPSF) atstovai siekė įrodyti, jog tokie sprendimai nėra pagrįsti skaičiavimais ir situacijos analize, todėl BMA mažinti visai nereikia. Tada vyriausybės kancleris D. Matulionis gana kategoriškai pareiškė, kad profesinėms sąjungoms nesutikus su siūlymais, Vyriausybė nutraukia derybas ir vienašališkai priima sprendimus. Kitoms profesinėms sąjungoms stipriai nepasipriešinus, Federacijos atstovai su savo reikalavimais liko akivaizdžioje mažumoje. Todėl susitikime laikinai priimtas kompromisinis variantas – bazinė mėnesinė alga mažės nuo 128 Lt iki 122 Lt t.y. 4,7 proc.
Pasak premjero, atlyginimai mažėja ir privačiame sektoriuje, Seime svarstomas įstatymas, kuriame siekiama sumažinti politikų, teisėjų ir valstybės tarnautojų algas, todėl ir mokytojams reikėtų solidarizuotis bei sutikti su algų mažinimu.
Federacijos atstovai R. Osipavičiūtė ir A. Jurgelevičius taip pat nepritarė mechaniniam švietimo darbuotojų atlygimų karpymui mažinant BMA, o pasiūlė taupymo galimybių ieškoti švietimo sistemos biudžete, kur viena iš priemonių – apkarpyti nepagrįstai išpūstas algas švietimo įstaigų vadovams bei jų pavaduotojams. Be to, vadovai dažnai prie atlyginimo gauna ir sunkiai pagrindžiamą personalinį priedą. Taupyti galima peržiūrint švietimo struktūrą, pasižiūrint, ar racionaliai naudojamos lėšos įvairiems projektams, mokytojų kvalifikacijos kėlimui.
“Kaip pavyzdį galima pateikti bendrąsias naująsias programas, kur per šį laikotarpį buvo labai daug dykai iššvaistyta lėšų rengiant seminarus, kurie mokytojui kainavo apie 100 litų ir daugiau. Mokytojai per prievartą buvo suvaromi į tuos seminarus. Iš tikrųjų visi mokytojai turi aukštąjį išsilavinimą, puikiai moka skaityti dokumentus ir manau, kad jie savo jėgomis pajėgūs išsiaiškinti kaip dirbti pagal naująsias programas. Nereikėjo skirti tiek lėšų ruošiant konsultantus ir organizuojant seminarus”, – kalbėjo LŠMPSF pirmininkė R. Osipavičiūtė. Derybose dalyvavęs švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius nepaneigė galimybės surasti taupymo galimybių, ženkliai nemažinant mokytojų atlyginimų..
Diskusijų metu buvo preliminariai sutarta, jog Pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos įgyvendinimas bus atidėtas iki 2010 metų gruodžio 31 dienos. Be to, rudeniui turėtų būti parengti esminių struktūrinių pertvarkų viešuosiuose sektoriuose, tarp jų ir švietime, projektai.
Dėl BMA ir pedagogų atlyginimų koeficientų mažinimo derybos bus tęsiamos. Federacijos atstovai šiandien iš esmės nepritarė BMA mažinimui iki 122 Lt. Bus laukiama antradienio susitikimo su Švietimo ir mokslo ministru. Jame turėtų galutiniai paaiškėti konkretūs mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų atlyginimų mažinimo skaičiai. Tuomet bus svarstomi tolimesni profesinės sąjungos veiksmai.
Socialinis dialogas prasidėjo tik po profesinių sąjungų bado akcijos po to, kai birželio 17 d. Vyriausybė savo nutarimu vienašališkai sumažino BMA iki 115 Lt . Vyriausybė atšaukė savo sprendimą ir pradėjo derybas su profesinėmis sąjungomis. Jei vyriausybė ir vėl priimtu vienašališkus sprendimus – bus svarstoma galimybė organizuoti protesto akcijas rugsėjo mėnesį.
LŠMPSF informacija
