Sutikus nemokamai paatostogauti, galima brangiai sumokėti. Tuomet, kai darbuotojai iš anksto nepasidomi savo teisėmis ir pareigomis, o darbdaviai apie jas nesiskubina pranešti.
Ką daryti, kad nemokamos atostogos nekainuotų?
Išgelbėti gali 72 litai
Lietuvoje jau yra atvejų, kai nepelnytai nukentėjo žmonės, sutikę pasinaudoti nemokamomis atostogomis. Dažniausiai jas pasiūlo pats darbdavys, norėdamas pagerinti finansinę įmonės ar bendrovės padėtį. Kitas atvejis – kai darbuotojui turi būti atlikta planinė operacija, ir jis pats pasiprašo nemokamų atostogų. Neseniai spaudoje buvo aprašytas atvejis, kai moteris išėjo nemokamų atostogų, kreipėsi į medikus, kad šie atliktų operaciją, kurią vis atidėdavo dėl laiko stokos, ir sužinojo: nedarbingumo išmokos iš „Sodros“ ji negaus, nes nemokamų atostogų metu ji nepriklauso. Kita negera žinia – teks susimokėti už gydymo paslaugas.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas Donatas Jankauskas surengė darbinį pasitarimą, į kurį pakvietė atsakingų institucijų atstovus, kad būtų išsiaiškinta, ar iš tiesų įstatymai leidžia palikti darbuotoją be jokių socialinių garantijų.
Pasitarime dalyvavęs Valstybinės ligonių kasų (VLK) direktorius Algis Sasnauskas teigė, jog minimali mėnesio draudimo įmoka yra 72 litai: „Tiek sumokėjęs žmogus gaus visas reikalingas medicinos paslaugas. Gali sumokėti darbdavys, prieš išleisdamas nemokamų atostogų.“ VLK Teisės skyriaus vedėja Vitalija Griškova priminė, kad problema kyla tuo atveju, kai visą mėnesį nėra įmokų: „Darbuotojas gali savaitę dirbti, o likusias tris išeiti nemokamų atostogų. Ir gaus visas medicinines paslaugas, nes tą mėnesį bus mokėjęs įmokas.“
Šiais metais Valstybinė darbo inspekcija gavo 28 skundus dėl problemų, atsiradusių darbuotojui išėjus nemokamų atostogų. „Tai maža dalis visų gaunamų skundų. Nors palyginti su praėjusiais metais, kai tokių buvo 8, jaučiamas padidėjimas“, – sakė pasitarime dalyvavęs VDI Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas Gediminas Noreika.
Nė mėnesio be įmokos
Susiklosčiusi ekonominė situacija valstybėje darbdavius turėtų įpareigoti mąstyti ne vien apie įmonės veiklos rezultatus, bet ir apie joje dirbančius žmones. Svarbiausia, ką galima padaryti, tai pasirūpinti ir informuoti juos apie tai, ką numato įstatymas nemokamų atostogų atveju.
Seimo SRDK pirmininkas Donatas Jankauskas teigia, jog solidarus ėjimas nemokamų atostogų, kai įmonės reikalai verčia, gali būti pateisinamas tik tuo atveju, kai žmogui tai negresia didelėmis išlaidomis. „Privačiame sektoriuje dirbantys žmonės dažnai neteisėtai išprašomi nemokamų atostogų. Negalime toleruoti tokios situacijos, jeigu gyvename teisinėje valstybėje. Darbo kodekse turėtų būti tiksliai numatyti tokie atvejai. Kitaip tai jau problemos nematymas“, – sako D.Jankauskas. Jo teigimu, jeigu nemokamos atostogos tęsiasi ilgiau nei mėnesį, aišku, kad draudžiamų asmenų registre tokio darbuotojo įmokų nesimatys. Todėl darbdavys, išleisdamas darbuotoją nemokamų atostogų, turėtų pasirūpinti jo draudimu: „Jeigu nemokamos atostogos yra darbdavio iniciatyva, tai darbdavys galėtų sumokėti tuos 72 Lt. Tuomet netikėtai susirgusiam nereikėtų mokėti už medicinines paslaugas, vaistus. Jeigu nemokamas atostogas numatęs pats darbuotojas, šią sumą gali pasidalinti su darbdaviu arba ieškoti palankesnių išeičių.“
Kokios jos? Paprasčiausiai, kai žmogus nemokamų atostogų išleidžiamas dviem-trims savaitėms. Tuomet kiekvieną mėnesį jis bus įrašytas draudžiamųjų asmenų registre, kaip mokantis draudimo įmokas, ir medicininės paslaugos jam bus teikiamos įprastai, už jas nereikės mokėti. Nes Privalomojo draudimo įstatyme numatyta – jeigu prieš mėnesį buvo įmokos, kitą mėnesį žmogus medicinines paslaugas gaus. Svarbu, kad kiekvieną mėnesį būtų mokamos įmokos, nebūtinai kiekvieną mėnesio darbo dieną. Tuomet bus galima eiti nemokamų atostogų, tačiau jų metu taip pat sėkmingai gauti medicinines paslaugas.
Žinojimas apsaugo nuo netikėtumų
Imti ir nukirsti – visi išėjusieji nemokamų atostogų netenka socialinių garantijų – būtų klaidinga. Tai nutinka aukščiau minėtais atvejais. Ką reikėtų keisti Valstybinio socialinio draudimo bei Ligos ir motinystės įstatymuose? Galbūt nemokamose atostogose esančiam žmogui paskirti visą socialinį draudimą? Tik ar neatsirastų piktnaudžiavimo atvejų: kam dirbti, jeigu socialines garantijas ir taip gausi.
Visas problemas, susijusias su darbo santykiais, geriau ir tvarkingiau sprendžia tos organizacijos, kuriose sudarytos kolektyvinės darbo sutartys. Tačiau Lietuvoje tai dar netapo įprastu reiškiniu.
Savo teisėmis ir socialinėmis garantijomis turėtų daugiau domėtis ir patys darbuotojai. Tad jeigu dirbate organizacijoje, kurioje nėra sudaryta kolektyvinė sutartis, o darbdaviui rūpi tik jo reikalai, ir nutarėte išeiti nemokamų atostogų kad ir savo noru, pasirūpinkite savimi. Pravers Darbo kodeksas, Privalomojo sveikatos draudimo įstatymas. Nors galima rinktis ir kitą kelią – nesidomėti savo teisėmis ir dėl to nukentėti.
Bernardinai.lt
