Darbotvarkėje buvo aptariami klausimai dėl badavimo akcijų, dėl BMA koeficiento sumažinimo bei dėl Mokslo ir studijų įstatymo atitikimo LR Konstitucijai “apskundimo” Konstituciniam teismui – ar buvo tai  padaryta ar ne?

Aptarta  profesinių sąjungų  aktyvesnio darbo galimybės ir  seminarų, visiems darbuotojams darbo teisės klausimais, kuriems vadovauti  sutiko   susirinkime dalyvavęs profsąjungų ekspertas Romas Turonis,  grafikai rugsėjo mėnesį. Seminarų tvarkai pritarė ir susirinkime dalyvavęs AŠDPS  pirmininkas Audrius Jurgelevičius. Susirinkime dalyvavusi LŠMPF tarpautinė sekretorė Tatjana Babrauskienė  pastebėjo, kad  būtų pravartu  susipažinti su Estijos, Latvijos bei Lenkijos universitetų profsąjungų darbo patirtimi. Antai stiprios Lenkijos universitetų profsąjungos  turi įtakos vadovėlių,  mokslo straipsnių rinkinių leidybai, mokymo programoms. VGTU profsajungos pirmininkė Rimutė Meilūnienė pasiūlė surengti tarptautinę universitetų profsąjungų darbo patyrimą atskleidžiančią konferenciją Vilniuje šį rudenį.

Aptariant atlyginimų kaitos galimybes  VPU profsąjungos  pirmininkė Giedrė Kmitienė pastebėjo, kad  reikėtų koreguoti  LR Vyriausybės nutarimą nr.511,  atkreipiant  dėmesį į priedų skyrimo praktiką, kad nustatant priedus jų dydžiai  būtų derinami su darbuotojų atstovais. R. Meilūnienė pastebėjo, kad, pavyzdžiui Vroclave aukštosios mokyklos darbuotojų atlyginimai ir priedai yra skelbiami viešai. Priedų atsisakyti Lietuvos aukštosiose mokyklose  nepavyktų, nes  ūkio, inžinerinių  darbuotojų  atlyginimai  siekia tik  iki  15 BMA – jie yra labai nedideli.

Buvo vėl aptartas konferencijoje LR Seime  06 17 R. Meilūnienės pranešime iškeltas administracijai neskiriamo iš būsimo studentų  krepšelio  lėšų  atlyginimams  klausimas. Pastebėta, kad  universitetams tapus VĮ  darbo užmokesčio klausimus lydintys dabartiniai  teisės aktai nebegalios arba vėl keisis iš esmės.

Dėl atlyginimų mažinimo Vilniaus universitetų profsąjungų darbo grupė  nusprendė, jog mažinti atlyginimų – negalima, pirmiausia  reikėtų mažinti vadinamąsias „žirkles“, kad  atlyginimų skirtumas įvairiose grupėse  neviršytų 3-5 kartų, kad priedų sistema turėtų aiškią sąrangą,  žemutine atlyginimų riba turėtų išlikti pasiektas vidutinis darbo užmokestis; taip pat reikėtų peržiūrėti etatų struktūrą, kad  aukštųjų mokyklų dėstytojai nebūtų perkrauti arba neapsikrautų patys keliomis pareigybėmis vienu metu (katedros vedėjo, dekano, kursus skaitančio profesoriaus, instituto direktoriaus).

Darbo grupės susirinkime  konstatuota, kad, jei aukštosios mokyklos administracija  delsia atsakyti į oficialius ir  konkrečius profsąjungos  komiteto paklausimus dėl lėšų taupymo ir kt.- galima kreiptis  su prašymu į  LR darbo inspekciją. Nes iškyla tokių klausimų kaip šis: ar tikrai verta  aukštajai mokyklai įsigyti traktoriuką žolei nedideliam plote  pjauti,  užuot   išleidus  keletą naujų  mokymo priemonių?

Nuotraukoje: Vilniaus universitetų profsąjungų pirmininkės: Rimutė Meilūnienė (VGTU), Giedrė Kmitienė (VPU), Eglė Telyčėnienė(VDA), Stasė Kaziūnaitė (VU), Virginija Apanavičienė (LMTA) bei Tatjana Babrauskienė ir Audrius Jurgelevičius (LŠMPSF).

LMTA profsąjungos pirmininkė Virginija Apanavičienė