Daug aistrų sukėlė Švietimo ir mokslo ministerijos ketinimai nuo ateinančio rudens mokytojams už darbą mokėti pagal naują tvarką.

Šiuo metu mokytojams atlyginimas mokamas už vadinamąsias kontaktines valandas (t.y. klasėje vestas pamokas) ir už papildomus darbus. Tarkim, jeigu mokytojas turi 18 pamokų per savaitę, laikoma, kad dar 5,5 valandos jis skiria pamokoms ruoštis ir kitiems darbams atlikti.

Įvedus naująją tvarką, mokytojams būtų mokama tik už realiai vestas pamokas. O už sąsiuvinių taisymą ir kitus darbus būtų skiriami priedai, kurių dydį numatytų mokyklos vadovas. Pedagogų profesinių sąjungų atstovai baiminasi, kad mokyklose suvešės direktorių savivalė, o kelių tūkstančių mokytojų likimas pakibs ant plauko.

Ministerija mano, kad išmušė valanda direktoriams parodyti, kad jie subrendo priimti sąžiningus sprendimus. Tokią tvarką jau išmėgino 14 eksperimente dalyvavusių mokyklų.

– Ar naujoji darbo užmokesčio tvarka būtų naudinga pedagogams? – „Lietuvos rytas“ paklausė Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vadovo Audriaus Jurgelevičiaus.

– Mes teiravomės eksperimente dalyvavusių mokyklų, ar naujoji tvarka garantuotų geresnį finansavimą. Atsakymas buvo aiškus: garantuotų, jeigu pinigų būtų daugiau. Manau, kad naujoji tvarka – legalus būdas taupyti mokytojų sąskaita. Pedagogams būtų mokama už 18 vestų pamokų, o už kitus darbus skiriami priedai, kurių dydžių žirklės – labai didelės (tarkim, už mokinių darbų tikrinimą – 2-13 proc. atlyginimo).  Viskas paliekama spręsti mokyklų vadovams. Paprastai, kai pinigų stinga, taikoma žemiausia riba. Aš galiu garantuoti, kad taip ir nutiks.

– Nepasitikite mokyklų vadovais?

– Ministerija tikisi, kad direktoriai tarsis su mokytojais. Tačiau vadovai tai daro nenoriai. Mokykloms vadovauja ir puikūs direktoriai, ir tokie, kurių prie mokymo įstaigų negalima prileisti per patrankos šūvį.

– Koks tikslas keisti egzistuojančią tvarką?

– Mokytojams naujoji tvarka nepalanki, tačiau iš esmės nėra bloga. Tiesiog jai įvesti dabar netinkamas laikas. Vienas didžiausių pedagogų darbo apmokėjimo trūkumų – mokytojas atlieka daug darbų, už kuriuos jam nemokama. Naujoji tvarka kaip ir turėtų šią problemą išspręsti, bet biudžete dabar tam stinga lėšų.

– Kuo naujoji tvarka pranašesnė už esamą? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriaus Alvydo Puodžiuko.

– Būtų mokama už realiai vestas pamokas. Tokia tvarka – nenauja. Taip buvo ir sovietmečiu. O kada ir kiek laiko mokytojai atliks papildomus darbus, jų reikalas. Profesinių sąjungų vadovai sunerimo veltui. Mokytojų vedamos pamokos kaina nesumažės, o direktoriai priedus paskirstys remdamiesi Švietimo ir mokslo ministerijos instrukcijomis.

– Galbūt profesinių sąjungų atstovai teisūs abejodami, ar direktoriai bus sąžiningi skirstydami pinigus?

– Norėčiau profesinių sąjungų paklausti, kur naujosios tvarkos apraše jie randa galimybių mokyklų vadovams būti nesąžiningiems? Aš tokių neradau. Atlikome eksperimente dalyvavusių mokyklų darbuotojų apklausą. Jie nenorėtų grįžti prie anksčiau jų mokyklose taikyto mokėjimo būdo.

Kaip nuo rugsėjo mokytojams bus mokama už darbą, jie galės pasirinkti iš dviejų siūlomų variantų – valandinio darbo apmokėjimo, koks yra dabar, arba naujo būdo.

 

 

Straipsnis iš “Lietuvos ryto” Nr. 121 , 2009 gegužės 28 d.

Aida MURAUSKAITĖ, Lietuvos Ryto korespondentė