Šiandien įgyvendinti šį tikslą darosi taip pat sunku – per paskutinius metus padėtis pasikeitė, grėsmės, kad moksleivių nebebus kam mokyti, neliko.

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Juliaus Skestenio, šiuo metu laisvų darbo vietų pedagogams sostinės mokyklose nėra. “Matyt, tai susiję ir su nedarbo lygio didėjimu šalyje, ir su tuo, kad pedagogams kilo algos”, – kalba specialistas.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija įspėja, jog mokyklų vadovų siekį „atjauninti“ mokytojų kolektyvą riboja šalies darbo įstatymai.

LR Darbo kodeksas įpareigoja mokyklos vadovą konsultuotis su darbuotojų atstovais priimant sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, ir įstatymų nustatytais atvejais gauti jų sutikimą.

Kai darbuotojus numatoma atleisti iš darbo dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, taip pat dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą, turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais, kad būtų išvengta numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jos būtų sušvelnintos. Konsultacijų išvados įforminamos protokolu. Jį pasirašo darbdavys bei darbuotojų kolektyvui atstovaujančio organo atstovai.

Vadovaujantis LR Konstitucijos 50 str. ir Darbo kodekso 19 str.,  profesinės sąjungos organizacija yra mokyklos darbuotojų atstovė. 

Jei mokykloje veikia profesinė sąjunga, mokytojas-profesinės sąjungos narys, kilus abejonei dėl galimo atleidimo teisėtumo, turėtų kreiptis į mokyklos profsąjungos komitetą, kad būtų inicijuotos konsultacijos su darbdaviu pagal visas LR Darbo kodekso nuostatas.

Mokyklos profesinei sąjungai kvalifikuotas konsultacijas teikia miesto/rajono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos susivienijimas bei Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos konsultantai ir teisininkai.

Parengta pagal ELTA ir „Verslo žinių” informaciją