“Jeigu kartu nesugebėsime reaguoti į rinkoje vykstančias permainas, laimėjusio ar pralaimėjusio nebus. Pralaimėsime visi”, – V. Adamkų citavo prezidento atstovė.

Penktadienį šalies vadovas susitiko su profesinių sąjungų atstovais ir aptarė pasiūlymus, kaip pagerinti padėtį darbo rinkoje.

Pasak prezidento atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, per susitikimą šalies vadovas pažymėjo, jog ieškant būdų sulaikyti ekonomikos nuosmukį būtina siekti kompromisinių sprendimų.

Pasak valstybės vadovo, lankstus darbo santykių reguliavimas yra patikrinta priemonė gerinti verslo aplinką, išlaikyti sukurtas darbo vietas ir kurti naujas. Tai, V. Adamkaus nuomone, padėtų su kuo mažesniais nuostoliais išgyventi ekonominį nuosmukį.

Pasak R. Grumadaitės, per susitikimą profesinių sąjungų atstovai pareiškė pasiryžimą kartu su Vyriausybe ir darbdaviais ieškoti sprendimų, kaip palaikyti užimtumą ekonominių sunkumų apimtoje darbo rinkoje.

Savo ruožtu prezidentas ragina Vyriausybę atidžiau įsiklausyti į profesinių sąjungų balsą ir pasinaudoti jų patirtimi.

 

Profsąjungos: tai paskatintų emigraciją

 

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius išsakė norą, kad pasiekti susitarimai būtų įtvirtinti atskiru dokumentu, kurį pasirašytų tiek valdžios, tiek profsąjungų atstovai.

“Socialinis dialogas turi būti ne tik diskusijų klubas arba pasikeitimas nuomonėmis, bet jis turi baigtis konkrečiais susitarimais, paremtais parašais”, – teigė A. Kvedaravičius.

Jis pažymėjo, jog profsąjungos yra pasiryžusios sėsti prie stalo ir derėtis su Vyriausybe bei parlamentarais dėl abiem pusėms naudingų sprendimų.

Profesinių sąjungų atstovai teigia nepritariantys tokiam darbo santykių liberalizavimo modeliui, kai darbdavys nemokėtų darbuotojui už prastovas, mokėtų tik už tą laiką, kurį faktiškai žmogus dirbo. Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis teigė, kad toks žingsnis paskatintų emigraciją.

“Pavyzdžiui, darbuotojas gauna įmonėje tūkstančio litų atlyginimą, darbdavys darbo turi savaitei, jam už tą savaitę sumoka 250 litų. Kitas tris savaites jis lieka nei paleistas, nei pakartas. Manau, kad pabėgs mūsų darbuotojai iš Lietuvos”, – teigė V. Puskepalis.

Jam pritardama Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė teigė įžvelgianti pavojų, jog sutrumpinus darbo savaitę žmogus gali prarasti garantijas ir galimybes kreiptis socialinių išmokų.

“Manau, kad Lietuvoje mes turime kalbėti apie efektyvias darbo vietas, kurios kuria pridėtinę vertę ir žmogui leidžia oriai gyventi. Tuo tarpu mes darome sprogstamąjį mišinį”, – sakė G. Gruzdienė.

 

ELTA