Per kelerius metus šia tema jau surengta apie 100 seminarų, tačiau tema vis dar lieka aktuali, – pradėdamas seminarą kalbėjo AŠDPS mokymų vadovas Romas Turonis. Vis dar paminamos mokytojų teisės, neretai mokytojai net ir nežino savo teisių. Būna, kad kolegos nors ir žino savo teises žino, tačiau pritrūksta įgūdžių, o svarbiausiai drąsos savo teises apginti. Be galo sunku savo teises ginti vienam, o gintis organizuotai dar neišmokta.

AŠDPS pirmininkas Audrius Jurgelevičius seminaro dalyvius supažindino su įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokytojų teises ir pareigas. Tiek Konstitucijoje, tiek Darbo kodekse, tiek Švietimo įstatyme, tiek kituose teisės aktuose darbuotojų ir mokytojų teisės aprašytos gana aiškiai, tačiau realiame gyvenime būna kitaip. Mokyklų administracijos neretai skaito tik tą įstatymų dalį, kur aprašytos pareigos, o mokytojų teisės nuolat pažeidžiamos. Tarkim, mokytojas turi teisę pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas, tačiau, vadovaujant klasei, mokytojai verčiami vesti klasės valandėles, kurios tėra viena iš veiklos formų. Vis dar diskusijų kelia prievartinis dalyvavimas metodinėje veikloje, mokytojų tarybos posėdžiuose, nors tai tėra savivaldos institucija. Daug diskusijų sukėlė mokytojų budėjimo per pertraukas klausimas. Juk vadovaujantis įstatymais, budėjimas per pertraukas ar renginių metu yra papildomas mokytojui darbas, todėl privalo būti papildomai atlygintas.

Kaip dar vieną mokytojų teisių pažeidimą seminaro dalyviai akcentavo popierizmo gausą mokyklose. Nors naujasis ministras ėmėsi ryžtingų veiksmų mažinant dokumentacijos kiekį – visus tenkina savianalizės anketų panaikinimas bei vidaus audito vykdymo sustabdymas, tačiau nemažai popierizmo gimsta švietimo skyriaus valdininkų ir mokyklų administracijos planuose. AŠDPS atstovai informavo, jog profesinė sąjunga yra įkūrusi popierizmo mažinimo stebėsenos darbo grupę. Profesinės sąjungos nariai ar organizacijos gali į ją kreiptis, jei švietimo skyriai ar mokyklų administracijos vis dar skandins mokytoją popierių liūne.

Vėliau buvo diskutuojama, kad neužtenka savo teises žinoti, būtina mokėti jas apginti, jei teisės pažeidžiamos. R. Turonis analizavo, kas vis dėlto gina mokytojų teises. Šalies įstatymai tokias galias suteikia darbuotojų atstovams – profesinėms sąjungoms. Deja, nemaža dalis mokytojų šiuo instrumentu nesinaudoja. Vienam apginti savo pažeistas teises be galo sunku, po vieną vadovui nesunku „suvalgyti“. Susibūrus į organizaciją, teisių gynyba tampa žymiai efektyvesnė. Tada galima inicijuoti kolektyvinius darbo ginčus, o individualiuose ginčuose susilaukti visos teisinės ir organizacinės pagalbos.

Po seminaro konsultacijoms pasiliko grupelė Švenčionėlių vaikų globos namų profesinės sąjungos narių (nuotraukoje). Įstaigai gresia reorganizacija, tačiau vadovė šiuo klausimu darbuotojams jokios informacijos nesuteikia. Taupymo planai remiasi mažiausiai uždirbančių kolegų sąskaita. Nors administracija gauna nemažus priedus, tačiau jų atsisakyti neketinama. Buvo sutarta, kokių veiksmų reikia imtis šioms problemoms spręsti.