Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) birželio 29 d. kreipėsi į Prezidentę prašydama vetuoti mokesčių ir pensijų reformos įstatymus, birželio 28 d. priimtus Seime. „Suprasdami reformos svarbą atkreipiame Jūsų dėmesį į kelis momentus, kurie mums, darbuotojų atstovams, kelia daugiausiai nerimo“, – rašoma LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės pasirašytame rašte.
LPSK pabrėžia, jog reforma, užuot mažinusi pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį, kuria išskirtines sąlygas turtingiausiems visuomenės sluoksniams: įvedamos „Sodros“ įmokų „lubos“, paliekamos mokesčių lengvatos turtingiesiems. „Visa tai neša žinią, jog vykdoma trumparegiška, į rinkimus orientuota politika, o didžioji mokesčių našta ir toliau guls ant iki 2 tūkst. eurų per mėnesį uždirbančių darbuotojų pečių“, – teigiama rašte.
Nors įvestas papildomas 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas metinėms pajamoms, didesnėms nei 120 vidutinių darbo užmokesčių, tačiau tai nepadengs „Sodros“ biudžeto praradimo, o mokesčiai savo esme taps regresiniais. Tuo tarpu kitos pajamos (iš individualios veiklos, dividendai), viršijančios 120 VDU, priešingai buvusiems politiniams pareiškimams, lieka ir toliau neapmokestintos papildomu didesniu tarifu.
Kalbant apie pensijų kaupimo reformą, LPSK teigia nesuprantanti prievartinio dalyvavimo privačiuose pensijų fonduose kartu dar ir nuskurdinant „Sodros“ biudžetą. Profesinių sąjungų manymu, į pensijų fondų valdymą būtina įtraukti darbuotojų atstovus, taip užtikrinant darbuotojų fonduose kaupiamų lėšų apsaugą.
Taip pat siūloma įteisinti ir privalomą darbdavio įmoką į pensijų fondus. „Tai ateityje mažintų pajamų nelygybę ir ypač pasitarnautų mažai uždirbantiesiems, kurie vien tik iš savo valstybei mokamų įmokų nesukaups didesnės pensijos“, – teigiama rašte.
LPSK taip pat atkreipia Prezidentės dėmesį į tai, jog šiais visiems Lietuvos gyventojams svarbiais klausimais nevyko viešos diskusijos ir konsultacijos, nei profesinėms sąjungoms, nei visuomenei nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti kuriant reformos metmenis.
