Spalio 15 d. Seimui plenariniame posėdyje pristatytas naujasis socialinis modelis, apimantis 7 pagrindinius ir 27 lydimuosius teisės aktų projektus, susijusius su užimtumo didinimu, darbo santykių reglamentavimo tobulinimu ir socialinio draudimo tvarumu.

Parlamentarams pateiktas Vyriausybės parengtas variantas, į kurį neįtraukti Trišalės tarybos susitarimai, pasiekti iki rugsėjo pabaigos – jau po to, kai projektai buvo registruoti Seime.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė teigė, kad dėl 81 proc. darbo rinkos reguliavimą keisiančių siūlymų su Trišale taryba susitarta. Tačiau profesinių sąjungų atstovai pabrėžia, kad dėl svarbiausių aspektų taip ir nepavyko susitarti.

pagr

PAGRINDINĖS SOCIALINIO MODELIO NUOSTATOS, DĖL KURIŲ NESUSITARTA TRIŠALĖJE TARYBOJE

5 str. Darbo teisės normų aiškinimo principaiProfesinės sąjungos siūlo palikti esamą reguliavimą ir papildant projektą nuostata: kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojo naudai, leidžiančia darbuotojui būti lygiaverte darbo santykių šalimi.

58 str. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos bankas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio Kodekso 56 str. 1 d. įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Profesinės sąjungos siūlo 18 VDU išeitinę išmoką ir išbraukti žodžius „dėl priežasčių, nenurodytų šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalyje“, kadangi, jų manymu, priežastys turi būti nurodytos. Taip pat siūloma straipsnį papildyti dar viena dalimi, teigiančia, kad šis str netaikomas profesinių sąjungų vadovams.

65 str. Darbo sutarčių rūšys. Siekiama įtraukti nenustatytos apimties (nulio valandų) darbo sutartį, atveriančią galimybę nelegaliam darbui bei šešėlinei ekonomikai, nepaisant to, kad ši sutartis yra plačiai kritikuojama Europos Sąjungos institucijų. Profesinės sąjungos siūlo išbraukti nenustatytos apimties darbo sutarties rūšį.

66 str. Terminuotos darbo sutarties sąvoka ir terminas ir 68 str. Terminuotos darbo sutarties pasibaigimas. Terminuotų sutarčių sudarymo supaprastinimas, leidžiant sudaryti terminuotas sutartis ir nuolatinio pobūdžio darbui bei neapsaugant darbuotojo reikalavimu mokėti išeitinę išmoką terminuotos sutarties pasibaigimo atveju. Toks reikalavimas yra tik tuo atveju, jei sutartis tęsėsi ilgiau kaip trejus metus. Profesinės sąjungos prieštarauja siekiui leisti terminuotas sutartis sudaryti nuolatinio pobūdžio darbui bei leisti terminuotai sutarčiai tęstis dar 5 dienas po termino pabaigos ir siūlo:  

  1. Kad terminuotos darbo sutartys nuolatinio pobūdžio darbui būtų sudaromos kolektyvinėje sutartyje ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais.
  2. Riboti terminuotų darbo sutarčių nuolatiniam darbui skaičių, nustatant, kad tokių sutarčių gali būti iki 20 procentų nuo viso darbo sutarčių skaičiaus.
  3. Vietoje penkių dienų įrašyti „kitą administracijos darbo dieną“.
  4. Įrašyti, kad „iki vienerių metų dirbusiam žmogui išmokama dviejų savaičių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, daugiau nei vienerius metus dirbusiam žmogui išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, daugiau kaip dvejus metus dirbusiam – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka; jei darbo sutartis nutraukiama terminui nepasibaigus – išmokų dydis dvigubinamas.

116 str. Darbo laiko režimo ypatumai budint. Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip dviejų savaičių per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 10 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką. Profesinės sąjungos prieštarauja pailgintam budėjimo namuose laikas nuo 4 kartų per mėnesį (su darbuotojo sutikimu) iki dviejų savaičių per keturias savaites, už tai mokant 10 procentų pagrindinio atlyginimo ir budėjimo namuose neprilyginant darbo laikui, nors šiuo metu tai prilyginama pusei darbo laiko. Profesinių sąjungų siūlymas – likti prie esamo reguliavimo, ne daugiau 4 budėjimų su darbuotojo sutikimu, apmokant 100 proc. ir įskaitanį į pusę darbo laiko.

132 str. Atostogos vaikui prižiūrėti. Profesinės sąjungos siūlo neatsisakyti papildomos poilsio dienos per mėnesį, auginantiems vaikus („mamadienių“) (galiojančio darbo kodekso 214 str.) Profesinių sąjungų manymu, „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“ turi likti ir turi būti apmokami darbdavio lėšomis (100 proc.)

149 str. Žalos atlyginimo sąlygos. Šio straipsnio formuluotė numato neribotą darbuotojo materialinę atsakomybę: Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žaląProfesinės sąjungos ir Darbdavių organizacijos siūlo vietoje Darbo kodekso projekto 150 str. įrašyti dabar galiojančius DK 254 ir 255 straipsnius ir numatyti, kad darbuotojo materialinė atsakomybė ribojama iki 3 vidutinių darbo užmokesčių, o išskaita galima tik 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Iš esmės prieštaraujama neribotai materialinei atsakomybei.

155 str. Darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimas. Profesinės sąjungos siūlo į Darbo kodekso projekto darbo užmokesčio skyrių įrašyti dabar galiojančio DK 192 straipsnio 1 dalies formuluotę, kad mokamas padidintas tarifas tai atvejais, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.

156 str. Darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų garantijos ir apsauga nuo diskriminacijos. Naikinama profesinės sąjungos teisė atsisakyti duoti sutikimą/nesutikimą dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nario atleidimo iš darbo, ši funkcija perkeliama VDI, taip suteikiama teisė valstybės institucijoms kištis į profesinių sąjungų veiklą. Profesinės sąjungos siūlo palikti dabar galiojančią redakciją.

Profesinės sąjungos nepritaria LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII- 1509 pakeitimo įstatymo 3 str. pasiūlymui nustatyti, kad nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir gyvenamosios vietos ar kitos darbovietės, kai vykstama organizuotai darbdavio transportuProfesinės sąjungos siūlo taikyti dabar galiojančio įstatymo redakciją ir apibrėžti, kad nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir:

  1. 1) gyvenamosios vietos;
  2. 2) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;
  3. 3) vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir
  4. pavalgyti metu;
  5. 4) kitos darbovietės.

Profesinės sąjungos prieštarauja LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII- 1509 pakeitimo įstatymo 27 str. nuostatai, kuri sako, kad apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, kiekvienam mirusiojo šeimos nariui išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 5 dydžių sumaiSiūlome nustatyti, kad apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 60 dydžių šalies vidutiniams mėnesiniams darbo užmokesčiams Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.  

Profesinės sąjungos nepritaria penkeriais metais, iki 35 metų, ilginamam darbo stažui pensijai gauti. Siūloma palikti dabartinį reguliavimą ir nustatyti, kad būtinasis stažas senatvės pensijai gauti yra 30 metų. Profesinės sąjungos siūlo LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekte įrašyti, kad vietoje našlių pensijų mokėti vienišo asmens 10 % pensijos priedą, o sulaukus 75 metų pensiją padidinti 15 procentų.

Profesinės sąjungos nepritaria Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 str., kuriuo keičiama galiojančio įstatymo 13 str. nuostata ir pasakoma, kad steigiant darbų saugos komitetą įmonėje, vadovaudamasi įmonės komiteto nuostatais, darbo taryba pusę komiteto narių paskiria iš darbo tarybos narių, o dėl kitų komiteto narių organizuoja rinkimus įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime. Jeigu įmonėje darbo taryba nesudaryta – visi komiteto nariai renkami darbdavio organizuojamame įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime. Profesinės sąjungos šią formuluotę siūlo keisti ir nustatyti, kad profesinė sąjunga, o jeigu jos nėra, kiti darbuotojų atstovai, įmonės kolektyvo susirinkime turi demokratiškai išrinkti savo atstovus saugai ir sveikatai.

Parengė LPSK teisininkė Evelina Šilinytė