Mitinge viešojo transporto darbuotojai reikalavo 9% pvm tarifo keleivių vežimo paslaugoms

Norėdami atkreipti valdžios atstovų bei visuomenės dėmesį į beviltišką Vilniaus viešojo transporto būklę ir paraginti sumažinti PVM tarifą viešajam transportui. Mitingo dalyviai prie LR Seimo rinkosi nešini plakatais: „Suteikite lengvatas viešajam transportui!“, „PVM lygiavos žlugdo viešąjį transportą!“, „Sumažinkite PVM viešajam transportui!“, „Vyriausybe, koks bus viešojo transporto „veidas“?“, „Susiveržiam dar!?“, „PVM viešajam transportui sumažinti iki 9%!“.

Šiuo metu LR Seime pateiktas PVM įstatymo 19 str. pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3885(4), kuriuo siekiama įgyvendinti lengvatinio 9% PVM tarifo taikymą keleivių vežimo paslaugoms.
Tiesiogiai susiduriame su 2009 metais padidinto tarifo sukeliamomis pasekmėmis, todėl galime objektyviai išaiškinti tokio mokesčio padidinimo įtaką tiek paprastiems keleiviams, tiek pačiai įmonei:
1. Keleivių pervežimo paslaugos laikytinos socialinėmis, viešąjį interesą tenkinančiomis paslaugomis:
– Vilniaus mieste apie 70% keleivių (pensininkai, studentai, moksleiviai ir kt.) perka bilietus su 50% ar 80% nuolaida, todėl bilietų kaina yra visuomenei opus klausimas;
– Skirtumą tarp nustatytos bilietų kainos finansuoja savivaldybės, todėl savivaldybės, keldamos bilietų kainas turi atsižvelgti ne tik į viešojo transporto paslaugomis besinaudojančias tikslines grupes, bet ir į tai, kad padidėjus kainoms atitinkamai išaugs ir iš biudžeto mokamos kompensacijos lengvatinių bilietų kainų skirtumui padengti.

2. Bilietų kainas nustato ne bendrovė, bet Savivaldybė:
– Kadangi bendrovė pati nenustato bilietų kainų, todėl negali tinkamai reaguoti ne tik į rinkos pokyčius, bet ir į mokesčių įstatymų pakeitimus, tačiau šių pokyčių neigiamas pasekmes bendrovė pajunta pirmiausiai.

3. PVM tarifas keleivių vežimo paslaugoms padidintas nuo 5% iki 21%, t.y. daugiau negu 4 kartus, sutriko bendrovės pinigų srautai, auga įsiskolinimas VMI:
– Išaugo mokesčio dalis savivaldybių nustatytoje bilieto kainoje, t. y. bendrovė vietoje mokėtinų 10 ct, nuo kiekvieno bilieto turi atskaičiuoti po 35 ct PVM. Tokiu būdu, mažiau pajamų lieka bendrovei;
– Bendrovė gavo vidutiniškai 12-14% mažiau pajamų nuo kiekvieno parduoto bilieto;
– Per trejus metus PVM skola Valstybinei mokesčių inspekcijai nuolat augo, kai 2008 m. PVM įsiskolinimo nebuvo. Valstybė iš PVM tarifo padidinimo realių pajamų negavo, bet apskaito dideles skolas, kelia pretenzijas bendrovei, vykdo išieškojimus.

4. Valstybės sprendimai turi didelę įtaką vežėjų, tarp jų ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“, finansiniam gyvybingumui:
– Valstybė priėmė Transporto lengvatų įstatymą, tačiau, nustatydama prievoles savivaldybėms kompensuoti lengvatinių bilietų pardavimus, neužtikrina šių nuostatų įgyvendinimui reikalingo finansavimo;
– Neužtikrinus tinkamo lengvatinių bilietų kompensavimo, Savivaldybė dėl lėšų trūkumo negali padengti visų kompensacijų, todėl Savivaldybės įsiskolinimas bendrovei kritiškai auga;
– Vežėjų veiklos ypatumas – numatomi ir teisės aktais reglamentuojami (apskaičiuojami) veiklos nuostoliai, kuriuos privalo kompensuoti savivaldybės, tačiau ir šiuo atveju dėl lėšų trūkumo Savivaldybės įsiskolinimas auga.

Sprendimai.
Viena iš galimybių sureguliuoti susidariusią situaciją – bilietų kainų didinimas. Tačiau kainas reikėtų kelti 20-30% vien PVM mokesčiui amortizuoti, o atsižvelgiant į nuo 2009 metų padidėjusias kuro ir elektros kainas – ir dar daugiau. Tai padidintų visuomenės pragyvenimo išlaidas ir sukeltų neigiamą jos reakciją.
Kita galimybė – įvesti 9% PVM tarifą keleivių vežimo paslaugoms būtų galima efektyviai sureguliuoti tiek savivaldybių įsiskolinimus bendrovėms, tiek bendrovių skolas valstybės biudžetui bei išvengti bilietų kainų didinimo.
Lengvatinio PVM tarifo taikymas keleivių vežimo paslaugoms nereikštų nuostolio viešiesiems finansams, kadangi bendrovė galėtų sureguliuoti pinigų srautus ir vietoje nuolat augančio įsiskolinimo valstybės biudžetui, PVM būtų mokamas realiomis įplaukomis į valstybės biudžetą.


 


Protestą surengė viešojo transporto darbuotojų profesinės sąjungos: Naujoji profesinė sąjunga (pirmininkė Alina Ryžinskaja – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, LPSDPS), Viešojo transporto nepriklausoma darbuotojų profesinė sąjunga (pirmininkė Danuta Iljina – Profesinių sąjungų lyga) ir UAB „Vilniaus viešasis transportas” darbuotojų profesinė sąjunga (pirmininkas Jonas Dekaminavičius – LPS „Solidarumas“), Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumas (pirmininkas Jonas Petraška), Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profesinių sąjungų federacija, UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinė sąjunga (pirmininkas Bronius Bučelis).


 


 


Mitingo nuotraukos šia saityno prieiga:


http://www.facebook.com/media/set/?set=a.398419430193631.79055.153500544685522&type=1&l=6269f0677a


 


 


LPSK informacija


www.lpsk.lt