Švietimo vadovų tramdymas (arba kaip naudinga kartais pabūti opozicijoje)

Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) jau daug metų valdžiai nuolat perduoda mokytojų nuomonę ir įrodinėja, jog rotacija  ne tik priverstų vadovus „pasitempti“ nuolat tobulinant savo vadybines kompetencijas, bet ir pagerintų  mikroklimatą kolektyvuose, užtikrintų sveikus darbdavio ir darbuotojų kolektyvinius santykius.  Niekam ne paslaptis, kad „užsisėdėję“ įstaigų vadovai dažnai tampa nebaudžiamais mažais feodalais, kurių savivalei pasipriešinti darbuotojams prireikia ypatingai didelių sveikatos pastangų, papildomų gebėjimų, žinių ir laiko.


Ši problema Seimo ir Vyriausybės lygmenyje neva „sprendžiama“ daugiau nei 15 metų.


Ir 2008-aisiais prie valstybės vairo stoję politikai į Vyriausybės programą taip pat buvo įrašę, jog „mokyklos vadovas terminuotam laikotarpiui į pareigas bus atrenkamas konkurso būdu,  atsižvelgiant į vadybinio ir psichologinio tinkamumo testų rezultatus“. Šią nuostatą atitinkantis Švietimo įstatymo pataisų projektas Seime buvo įregistruotas tik 2011 m. kovo 14 d. – grupė parlamentarų pasiūlė mokyklų direktorius skirti ne ilgiau kaip dviem penkerių metų kadencijoms. Parlamentarai taip pat siūlė įteisinti, kad tokia tvarka būtų taikoma ir nevalstybinių švietimo įstaigų vadovams. Tačiau projektas nebuvo priimtas. 
Šįkart – jau opozicijoje – konservatorius V.Stundys vėl inicijuoja Švietimo įstatymo pataisą dėl vadovų kadencijos, nes tikisi, kad nuolatinė savivaldybių ir valstybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kaita paskatins efektyvesnę šių įstaigų vadybą, pagerins švietimo įstaigų veiklos rezultatus, stiprins bendruomeniškumą.


“Savivaldybių ir valstybės švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai yra skiriami konkurso būdu, tačiau jų pareigų trukmė nėra ribojama. Dažnai švietimo įstaigose susidaro situacija, kad jų vadovai savo pareigas eina iki senatvės pensijos ar dar ilgiau, nusistovi vienvaldystės tradicijos ir nepakeičiamumo kultūra. Tokia situacija nemotyvuoja švietimo įstaigų vadovų tobulėti, diegti inovatyvias vadybos formas ir metodus, rūpintis švietimo įstaigos gerais rezultatais, kartais kyla įtampa bendruomenėse. Įstatymu nustačius švietimo įstaigų vadovų kadencijos trukmę, jų vadovai būtų labiau motyvuoti tobulėti, rūpintųsi gerais švietimo įstaigos rezultatais bei bendruomenės savijauta, dėmesiu pedagogams ir visam personalui“, – sako V. Stundys


LŠPS, dar iki parlamentarui V. Stundžiui pateikiant šią pataisą,  eilinį kartą kreipėsi į naujus valdančiuosius su pasiūlymu įvesti vadovų rotaciją, nustatant 5 metų kadenciją. Tikimės, kad bendros – pozicijos ir opozicijos –  pastangos pagaliau padės išspręsti šią opią visai švietimo bendruomenei  problemą.


LŠPS mano, kad įstaigų vadovų teisės nebus pažeistos, nes pataisoje numatoma, jog,  kadencijai pasibaigus,  viešajame konkurse gali dalyvauti ir buvęs įstaigos vadovas. Tad vadovams tik teks pasitikrinti, ar  jie puikiai atlieka pareigas ir ar gali toliau vadovauti švietimo įstaigai. Tikėtina, kad svarus balsas konkurso metu  bus ir įstaigos kolektyvo nuomonė, todėl švietimo įstaigų bendruomenės nekantriai lauks šio projekto priėmimo.  


Gal po daugelio metų politikai pagaliau pasiryš pripažinti, jog vadovauti gali tik profesionalai, o kai to nėra kenčia visa sistema, nes „žuvis pūva nuo galvos“.


 


 


Šaltinis:


www.svietimoprofsajunga.lt

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!