Į konferenciją buvo pakviesti Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai, kurie pristatė naujo dokumento projektą ir bandė atsakyti į gausius susirinkusiųjų klausimus. Konferencijoje taip pat dalyvavo ir Lietuvos švietimo centrų asociacijos atstovai, nes naujos koncepcijos priėmimas žada skaudžiai smogti ir jiems. LŠPS pirmininkas Audrius Jurgelevičius naująją pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepciją prilygino Pandoros skryniai, kurią atvėrus ant mokytojų galvų pasipils naujos bėdos. Visų pirma, kvalifikacijos kėlimo organizavimą tvirtai į savo rankas suims mokyklos administracija, kuri ne tik skirstys pinigus, bet ir per naujai įsteigtą profesinio tobulinimo konsultanto pareigybę, nukreips mokytoją į “teisingą” kvalifikacijos tobulinimo instituciją. To pasekmės – bus ženkliai apribota mokytojo teisė rinktis kvalifikacijos tobulinimo priemones ir būdus bei dar labiau sumažės skaidrumas naudojant šiai veiklai skirtus mokyklos finansus. Kita esminė blogybė yra tai, kad mokytojas turės ne tik kelti kvalifikaciją, bet ir įrodinėti, kad tai jis darė. Tokia situacija švietime jau buvo atestuojant mokytojus ir tai dar labiau padidins nepasitikėjimą mokytoju, o mokyklose vėl išplis popierizmas (kvalifikacijos kėlimo planai, savianalizės formos, ataskaitos ir pan.) bei formalizmas (“seminarai dėl popieriuko”, kvalifikacijos tobulinimo veiklos vertinimas formaliais taškais ir pan.). Kartu koncepcijos kūrėjai visą mokytojų kvalifikacijos kėlimo veiklą ketina perduoti aukštosioms mokykloms ir naujai steigiamoms institucijoms (projekte net detaliai nurodomas jų juridinis statusas – VO, UAB, AB, VšĮ), kas faktiškai galutinai sugriaus dabar pakankamai efektyvią kvalifikacijos tobulinimo institucijų savivaldybėse struktūrą. A. Jurgelevičius susirinkusiems kėlė retorinį klausimą: ar tai nėra aukštųjų mokyklų ir privačių asmenų noras tiesiog priglausti didelius mokytojų kvalifikacijai kelti skirtus mokinio krepšelio pinigus? Juk ne atsitiktinai tarp koncepcijos rengėjų ir jos advokatų daugiausiai matome akademinių sluoksnių žmonių, o pirmuoju smuiku griežia ne per seniausiai ministerijoje aukštųjų mokyklų reikalus tvarkęs Paulius Subačius. Profesinės sąjungos vadovas aštriai kritikavo ir planuojamą priverstinę mokytojo „karjerą“, t.y. reikalavimą kas ketverius metus atsiskaitinėti už savo kvalifikacijos kėlimo veiklą ir eiti į „aukštesnės kvalifikacijos patvirtinimą“. To nepadarius, anot koncepcijos projekto, mokytojui bus apribota teisė vykdyti tam tikras profesines funkcijas. Tačiau didžiausios kritikos sulaukė nors aiškiai neįvardintas, tačiau nesunkiai pastebimas esminis šio sumanymo tikslas – išspręsti mokytojų turimų kvalifikacinių kategorijų klausimą. Niekam ne paslaptis, kad šiandien švietimo valdininkai atvirai kalba apie tai, kad daugelis mokytojų neverti turimų kvalifikacinių kategorijų, tačiau nėra įstatymiškų priemonių revizuoti jas. Naujos koncepcijos autoriai tokią galimybę sukuria – mokytojas, neįrodęs, kad per ketverius metus tinkamai, „pagal planą“ kėlė savo kvalifikaciją, neteks turimos kvalifikacinės kategorijos ir jam daugiau ar mažiau bus sumažintas atlyginimas. Kitais žodžiais tariant, Švietimo ir mokslo ministerija ketina grįžti beveik dvidešimt metų atgal ir sugražinti privalomą, visuotinę ir reguliarią atestaciją. To pasekmės sunkiai įvertinamos, nes nukentės ne tik mokytojo atlyginimas, bet bus aiškiai pademonstruotas valstybės nepasitikėjimas mokytojų sugebėjimu kelti kvalifikaciją. Apie tokio požiūrio įtaką ugdymo proceso kokybei net nesinori kalbėti, tik aišku, kad jaučiantis valstybės nepasitikėjimą mokytojas, nesugebės pilnai realizuoti savo profesinio potencialo dėl ko, galų gale, kentės mokiniai. Baigdamas savo pranešimą A. Jurgelevičius pabandė atsakyti ir į klausimą, kurio kratyte kratosi tiek ŠMM atstovai, tiek ir koncepcijos projekto kūrėjai: iš kur valstybė gaus milžiniškų lėšų, reikalingų šiai reformai vykdyti? Atsakymas buvo toks – nemažai daliai mokytojų praradus turimas kvalifikacines kategorijas ir sumažėjus jų atlyginimams, „sutaupytus“ pinigus bus galima skirti reformuoti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemą.
Lietuvos švietimo centrų asociacijai atstovavęs Kėdainių švietimo centro direktorius Henrikas Vaicekauskas įvertindamas koncepcijos projektą, suabejojo jos galimybe skatinti mokytojų norą tobulėti ir išlaisvinti jų kūrybiškumą, ko taip deklaratyviai 2012 metais sieks švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius. Prelegentas koncepciją įvardinęs kaip „teisinių – administracinių idėjų rinkinį“, didelei auditorijos nuostabai patvirtino ir anksčiau sklandžiusias kalbas, kad galutinį dokumento tekstą kone vienas, be rimtų konsultacijų, parengė darbo grupės koncepcijai rengti vadovas P. Subačius. Ir tai iš esmės buvo padaryta už kitų darbo grupės narių nugaros.
Iš ŠMM dalyvavusių žmonių daugiausiai klausimų ir kritikos už nesugebėjimą aiškiai atsakyti į juos, sulaukė švietimo ir mokslo ministro patarėjas Gytautas Damijonaitis.
Pabaigoje konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kuri bus įteikta švietimo ir mokslo ministrui G. Steponavičiui. LŠPS konferencijos darbe dalyvavo ir LŠDPS Žemaitijos regiono atstovai, vadovaujami pirmininko Eugenijaus Jesino. Ši organizaciją spalio 28 d. Klaipėdoje irgi rengia konferenciją, kurioje be kitų klausimų, bus svarstomas ir naujos pedagogų kvalifikacijos kėlimo koncepcijos projektas.
Šaltinis:
