Konstatuota, jog Lietuvos ambasados kitose šalyse dažniausiai nepadeda emigrantams, jų interneto puslapiuose nėra informacijos apie darbo santykius, nėra nuorodų į profesines sąjungas ar kitas vietos organizacijas. Nutarta kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją ir pasiūlyti, kad Lietuvos ambasados vykdytų ne tik reprezentacinę politiką, bet ir padėtų migrantams darbo klausimais. Taip pat apie susidariusią situaciją migracijos klausimais informuoti aukščiausias šalies institucijas.
Spalio 14-15 dienomis vykusį seminarą „Profsąjungų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas ir teikiama pagalba darbo migrantams Lietuvoje ir užsienyje“ pradėjęs jo moderatorius Kęstutis Šalavėjus sakė, jog migracijos tema šiuo metu itin aktuali ir pakvietė identifikuoti pagrindines su su tuo susijusias problemas ir suformuluoti pasiūlymus joms spręsti.
Socialdemokratinės minties instituto (SDMI) požiūrį į emigraciją ir imigraciją išsakė instituto ekspertas, Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininko pirmasis pavaduotojas Dainius Paukštė. Jo teigimu, emigracija Lietuvos išlikimui kelia didžiulę grėsmę ir valstybei reikia galvoti, ką daryti toliau, bei pateikė LSDS pasiūlymus šiuo klausimu.
Išeivis iš Lietuvos, Vokietijoje gyvenantis jau daugiau nei 50 metų Romas Šiller (nuotr.) kalbėjo apie darbo rinkos Vokietijoje ypatumus ir darbo migrantų iš Lietuvos atstovavimą. Pasak jo, nors lietuvių bendruomenės šioje šalyje yra gana aktyvios, tačiau jos padeda realizuoti daugiau kultūrinius poreikius.
Vienoje Norvegijos skėtinių profsąjungų dirbanti lietuvė Reda Petrošiūtė Brynildsen pasakojo apie tai, kaip atstovaujama lietuvių darbo teisėms Norvegijoje. Ji pasigedo realios pagalbos emigrantams iš Lietuvos ambasados. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) Kauno regioninio centro pirmininkas Ramūnas Narbutas pristatė pirmąjį dokumentinį filmą apie profesines sąjungas Norvegijoje „Ar tu pasiruošęs dirbti legaliai“.
Lietuvos profesinių sąjungų požiūrį į emigraciją ir imigraciją dėstė LPSK generalinė sekretorė Janina Matuizienė. Ji informavo, jog Lietuvos profsąjungos yra pasirašiusios bendradarbiavimo susitarimų tiek su Rytų, tiek su Vakarų šalių profsąjungomis, kai kuriose šalyse yra leidžiami informaciniai lankstinukai lietuvių kalba, skirti emigrantams.
Lietuvių, gyvenusių užsienyje, visuomeninės organizacijos „Sugrįžus“ (LGUVO) pirmininkas Edmundas Atkočiūnas apžvelgė Lietuvių bendruomenių užsienyje bei jo atstovaujamos asociacijos veiklą. Pasak jo, LGUVO siekia tapti aktyviausia Lietuvos ir užsienio lietuvius vienijančia organizacija, kuri skatintų lietuvius iš užsienio sugrįžti į Lietuvą, padėti grįžusiems integruotis į visuomenę.
Seminaro pabaigoje K.Šalavėjus apibendrino diskusijas. Padarytos išvados, jog dar daug reikia nuveikti, kad pagalba darbo migrantams būtų efektyvesnė: sukoncentruoti informaciją migrantams vienoje vietoje, tam buvo pasiūlytas interneto puslapis www.profsajunga.eu; sukurti internetinį „Trūkumų banką“, kur migrantai formuluotų (surašytų) problemas, su kuriomis susiduria; pasitelkti spaudą, galbūt sukurti laikraštį, brošiūras, išleisti lankstinukus; į lietuvių ir rusų kalbą išversti daugiau informacijos; siekti glaudesnio nevyriausybinių organizacijų, lietuvių bendruomenių, profsąjungų ir ambasadų bendradarbiavimo, sušaukti NVO forumą migrantų klausimais, įtraukti į bendradarbiavimą darbo biržą; siūlyti leidžiant teisės aktus juos vertinti ir emigracijos didėjimo grėsmės požiūriu.
Skaičiai: 1990-2011 metais iš Lietuvos emigravo 682 tūkst. gyventojų, t.y. 17 proc. visų piliečių. Pasaulio vidurkis – 3 proc. – viršijamas 6 kartus. Nuo pat 1990 metų migracijos balansas yra tik neigiamas (šaltinis – SDMI).
Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen
www.lprofsajungos.lt
