L.Truska dabartinę emigraciją lygina su XVIII a. pradžioje Lietuvą nusiaubusiu baisiu maru, kai mirė trečdalis gyventojų. „Bet nuo XVIII a. pr. nebuvo tokio laikotarpio, kad mažėtų Lietuvos gyventojų skaičius. Net XIX a. pab. – XX a. pr., kai vyko didžiulė emigracija, ypač į Šiaurės Ameriką, kai iš Lietuvos emigravo beveik milijonas gyventojų“, – aiškina istorikas.

Pasak L. Truskos, net ir tada gyventojų skaičius didėjo dėl gausaus natūralaus gyventojų prieaugio, per metus siekusio 30-40 tūkst. Istorikas sako, kad tarpukariu, 1929-1930 m., emigracija nutrūko JAV, Kanadai, Brazilijai, Argentinai suvaržius arba visai uždraudus įvažiavimą.

L. Truska sako, kad nors tarpukariu apie 100 tūkst. asmenų visgi emigravo, tai kompensavo didelis natūralus gyventojų prieaugis. Tarpukariu bendras gyventojų skaičius padidėjo keliais šimtais tūkstančių.

Sovietmečiu lietuviai buvo sėsliausi

Istorikas teigia, kad postalininiu laikotarpiu lietuviai labai gerai prisitaikė prie sovietinio režimo. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, lietuviai tada buvo sėsliausia Tarybų Sąjungos tauta. Sovietmečiu gyventojų skaičius išaugo visu milijonu – maždaug nuo 2,7 iki 3,7 mln.

L. Truska primena, kad nuo Vakarų šalį skyrė „Geležinė uždanga“, tačiau, pasak jo, jei nebūtų statytos pramonės įmonės, šalis nebūtų industrializuojama, lietuviai būtų važiavę gyventi ir dirbti į Rusiją, Kazachstaną, Ukrainą.

Pasak L. Truskos, kadangi Sovietų Sąjungoje gyvenimo lygis buvo aukščiausias Pabaltijyje, lietuviai ir buvo sėsliausia tauta. Per gyventojų surašymus būdavo matyti, kad kitose respublikose gyvena tik 4 proc. lietuvių.

„Manau, kad atgavus laisvę ir tapus valstybe, kai Europos Sąjungoje neliko sienų, prisitaikome labai blogai. Gresia kone katastrofa. Jeigu nepriklausomybės pradžioje buvo apie 3,7 mln. gyventojų, tai dabar Statistikos departamentas skaičiuoja, kad tėra 3,4 mln. Bet bijau, kad po naujausio surašymo pasirodys, kad beliko 3 milijonai“, – sakė L. Truska.

Istorikas atkreipia dėmesį, kad jau beveik 20 metų fiksuojamas neigiamas natūralus gyventojų prieaugis. Kasmet natūraliai gyventojų sumažėja 5-15 tūkst., prisideda emigracijos skaičiai. „Emigracija vyksta jau pusantro šimto metų, tik niekada nebuvo tokio masto – kad taip smarkiai mažėtų pati tauta“, – kalbėjo pašnekovas.

Gali atsinaujinti ginčai dėl Vilniaus ir Klaipėdos?

„Grėsminga, kad gyvename tarp didelių tautų. Lenkų, rusų skaičius iš esmės nemažėja. Ten irgi yra emigracija, bent ne tokio masto. Štai Baltarusijoje prieaugis nėra didelis, tačiau gyventojų skaičius irgi stabilus. O Lietuvoje artėjame prie 3 mln. ribos. Ar tai ne grėsminga situacija?“, – retoriškai klausė L. Truska.

Pasak L. Truskos, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas senovės lietuvius apibūdino kaip karingą, bet žemos kultūros tautą. Istorikas su V. Mykolaičiu-Putinu visiškai sutinka – esą kadaise užkariavome Rytus, bet mūsų kunigaikščiai, užkariautojai suslavėjo, po to prasidėjo lenkėjimas.

„O ką mes žinome, ar vėl negali atsinaujinti, tapti ginčijamas Klaipėdos, Vilniaus klausimas? Šimtu proc. negalime pasakyti, kad anksčiau turėtos teritorinės problemos ateityje nepasikartos. Kiekybinis gyventojų mažėjimas pavojingas ir tautos išlikimo požiūriu“, – aiškino L. Truska.

Profesorius nesusipratimu vadina per televiziją girdėtas mintis, kad emigracijoje – lietuvybės rezervas. Pasak L. Truskos, nors XIX a. pab. – XX a. pr. išvažiavo beveik milijonas lietuvių, dabar jų nėra likę nė ženklo – antroji, trečioji karta nustoja kalbėti lietuviškai.

Istorikas pastebi, kad prieš keletą metų į Vokietiją išvykusios moterys, Lietuvon vasarą grįžtančios atostogų, su vaikais šneka vokiškai – jų atžalos lietuviškai jau nemoka. „Tai apie kokį lietuvybės rezervą kalbame“, – klausia L. Truska.

Jo teigimu, lietuviai labai greitai integruojasi kitur, asimiliuojasi su vietiniais, vaikus leidžia į vietines mokyklas, o į Lietuvą grįžta tik mažuma emigrantų. „Nesmerkiu žmonių, kurie važiuoja – ir aš jų vietoje turbūt važiuočiau, bet tautos interesų, perspektyvos požiūriu – kas bus? Viena nuomonė, kad įsileisime kinus, arabus ir jie ateityje uždirbs mums pensijas“, – samprotavo profesorius.

DELFI

 

Mindaugas Jackevičius

www.DELFI.lt