Vyrų nedarbo lygis pernai buvo didesnis nei moterų ir sudarė 21,2 proc., moterų – 14,4 proc. Per metus vyrų nedarbo lygis padidėjo 4,2 procentinio punkto, moterų – 4 procentiniais punktais.

Mieste nedarbo lygis praėjusiais metais buvo mažesnis nei kaime ir siekė 16 proc., kaime – 22,4 proc. 2009 m. mieste nedarbo lygis buvo 12,6 proc., kaime – 16,5 proc.

Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis 2010 m., palyginti su 2009 m., padidėjo 5,9 procentinio punkto ir buvo 35,1 proc. 2010 m. jaunimo nedarbo lygis buvo dvigubai aukštesnis nei bendras nedarbo lygis šalyje.

Statistikos departamento vertinimais, pernai bedarbių skaičius siekė 291,1 tūkst. ir, palyginti su 2009 m., išaugo 1,3 karto. 2010 m. kas devintas 15–74 metų amžiaus gyventojas buvo bedarbis, 2009 m. – kas dvyliktas.

Pernai 41,4 proc. visų bedarbių sudarė ilgalaikiai bedarbiai, t. y. asmenys, ieškantys darbo vienus metus ar ilgiau. Ilgalaikių bedarbių 2010 m. buvo 120,6 tūkst. Per metus ilgalaikių bedarbių skaičius padidėjo 2,3 karto.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis 2010 m. registruotų bedarbių skaičius buvo 312,1 tūkst., arba 1,5 karto daugiau nei 2009 m.

Statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo 17,1 proc., arba 0,7 procentinio punkto mažesnis nei trečiąjį 2010 m. ketvirtį. Vyrų nedarbo lygis ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo 19,1, moterų – 15,1 proc.

Išankstiniais Europos Sąjungos statistikos tarnybos („Eurostato“) duomenimis, nedarbo lygis Europos Sąjungoje 2010 m. buvo 9,6 proc. Aukščiausias nedarbo lygis tarp Europos Sąjungos šalių buvo Ispanijoje – 20,1 proc., žemiausias – Nyderlanduose – 4,5 proc.

LRT