Siekiama, kad būtų tobulinama Pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka
Šiuo metu TT švietimo komitetui pirmininkaujantis LŠPS pirmininkas Audrius Jurgelevičius, pristatydamas klausimą, kalbėjo, kad dabar galiojanti Pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka yra taisytina, būtina panaikinti darbo apmokėjimo tvarkoje esančius neaiškumus, dviprasmybes ir atskirų darbuotojų kategorijų ir jų atstovų diskriminavimą. Todėl LŠPS inicijuoja diskusijas ir teikia savo pasiūlymus.
Švietimo ir mokslo ministro patarėjas Alvydas Puodžiukas pažymėjo, kad profesinės sąjungos pasiūlymai yra konkretūs ir konstruktyvūs, todėl būtina juos aptarti. Mokyklų vadovų asociacijos atstovas S. Bernikas paminėjo, jog mokyklų vadovai irgi turi savo pasiūlymų, todėl diskusijos iniciavimas yra savalaikis, bet siūlė šiame posėdyje nesigilinti į detalės.
Tačiau komiteto nariai nevengė pasisakyti ir dėl konkrečių LŠPS pasiūlymų. Platesnes diskusijas sukėlė mokytojų koeficientų „žirklės“. Kolegijų direktorių atstovas S. Valančius kalbėjo, kad aukštosiose mokyklose „žirklės“ pasiteisino. S. Bernikas irgi pasisakė, kad „žirklės“ išliktų. Tačiau suaugusiųjų mokyklų vadovų asociacijos atstovė Natalija Kimso siūlė, kad būtų nustatyti konkretūs koeficientų nustatymo kriterijai, nes šiuo metu nemažai fantazuojama. ŠMM Švietimo ekonomikos skyriaus vedėja Kristina Markelienė mano, kad ŠMM galėtų rekomenduoti kriterijus, jų gali būti nemažai, vienas jų – vaikų skaičius klasėje.
Komitetas sutarė, kad visos suinteresuotos šalys apsvarstys Pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką ir pateiks savo pasiūlymus. Komitetas įpareigojo pirmininką apibendrinti komiteto narių pasiūlymus ir teikti svarstyti kitame posėdyje.
LŠPS pasiūlė pradėti derybas dėl švietimo sektoriaus šakos kolektyvinės sutarties
Pristatydamas kitą darbotvarkės klausimą komiteto pirmininkas A. Jurgelevičius sakė, kad LŠPS siūlo pradėti derybas dėl švietimo sektoriaus šakos kolektyvinės sutarties. „Trišalės tarybos švietimo komitetas yra ta struktūra, kurioje galima pradėti diskusijas dėl šakos kolektyvinės sutarties, nes šiame komitete atstovaujami visi švietimo sektoriaus socialiniai partneriai“, – kalbėjo LŠPS pirmininkas.
Šakos kolektyvinė sutartis reikalinga, kadangi švietime sprendimai priimami nesitariant su darbuotojų atstovais bei kitais socialiniais partneriais arba tarimasis yra fragmentiškas. Realaus socialinio dialogo nebuvimas šalies mastu nesukuria prielaidų tokio dialogo užsimezgimui savivaldybių ar įstaigų lygmeniu. Dažnokai vienašališkai priimti sprendimai nėra teisingi, neatsižvelgiama į atskirų švietimo subjektų interesus, o kartais švietimo darbuotojai yra tiesiog diskriminuojami. Be to, šakos lygiu nepilnai išnaudojamos teisės aktais numatytos socialinės partnerystės formos.
„Idėja drąsi“, – lakoniškas buvo rektorių konferencijos atstovas A. Pikturna, prieš tai pasiteiravęs ir gavęs atsakymus, kad šakos kolektyvinė sutartis apimtų ir aukštąjį mokslą bei, kad tokios sutartys yra pasirašomos ir kitose ES valstybėse.
Komiteto nariai pritarė iniciatyvai. Iniciatyva bus svarstoma organizacijose, kurios atstovaujamos TT švietimo komitete. Vėliau bus rengiamas kolektyvinės sutarties projektas ir prasidės derybos.
LŠPS informacija
www.svietimoprofsajunga.lt
