Bendrovės „Hay Group“ tyrimas atskleidžia, kad Vakarų valstybėse nepiniginis atlygis už darbą sudaro iki 45 proc. individualaus atlyginimo paketo. Lietuvoje jis siekia nuo 2 iki 5 proc.
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros tyrimo duomenimis, renkantis darbą, net 81 proc. lietuvių svarbiausias kriterijus – darbo užmokestis.
Profesinės saviugdos klubų bendrijos iniciatorius ir psichologas Vitoldas Masalskis teigia, kad mažiau uždirbančius darbuotojus motyvuoja didesnis darbo užmokestis, o didesnį atlyginimą gaunantiems aukštos kvalifikacijos specialistams ir vadovams svarbūs ir kiti skatinimo būdai.
V. Masalskis penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Verslo akademija“ sakė:
Pasak psichologų, darbuotojus geriau dirbti skatina ir darbdavio dėmesys. Vis dėlto personalo valdymo konsultantė Filomena Žurauskienė tikina, kad Lietuvos įmonėse darbuotojai itin pasigenda grįžtamojo ryšio iš savo darbdavių.
F. Žurauskienė „Žinių radijui“ sakė:
Lietuvos įmonėse neigiami atsiliepimai apie darbuotojų atliekamus darbus žymiai dažnesni nei teigiami, todėl V.Masalskis sako darbdaviams rekomenduojantis laikytis vieno pagyrimo ir vieno pabarimo taisyklės.
Banko „Swedbank“ personalo vadovas Saulius Būdvytis mano, kad darbuotojus motyvuota ne tik nepiniginis atlygis, bet neretai ir papildomi įsipareigojimai įmonei, didesnė atsakomybė.
S. Būdvytis „Žinių radijui“ sakė:
Pasak F. Žurauskienės, itin svarbu, kad darbdavys ir darbuotojas socialinę naudą suvoktų vienodai.
V. Masalskis atkreipia dėmesį į pasakymą, kad žmogus ateina dirbti į įmonę, bet, jeigu išeina iš įmonės, apleidžia ne įmonę, o jos vadovą.
ŽINIŲ RADIJAS
