Priversti bėgti nuo Lietuvos ekonominės suirutės ir krimsti rupią emigranto duoną, šį pavasarį po svečias šalis pasklidę mūsų tautiečiai buvo šokiruoti sužinoję, kad yra skolingi valstybei šimtus litų už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Iš likusių be darbo, bet neužsiregistravusių darbo biržoje ir išvykusių užsidirbti į užsienį žmonių pareikalauta sumokėti po 864 Lt. Tokių – beveik penktadalis milijono – 200 tūkst. Dauguma jų savo lėšomis gydėsi poliklinikose ir ligoninėse, bet dabar vis tiek tapo valstybės skolininkais.

Gydėsi už savo pinigus

Ketverius metus Londone gyvenanti Loreta sako buvusi šokiruota, internete perskaičiusi žinią, kad emigracijoje gyvenantys lietuviai privalo sumokėti PSD už visus metus. „Dirbu Didžiojoje Britanijoje, čia moku visus mokesčius, draudimus ir staiga sužinau, kad turiu mokėti dar kažkokį nesuprantamą mokestį Lietuvoje“, – piktinosi ji.

Loreta sakė, kad anksčiau Lietuvoje ne karta gydėsi dantis, atliko kai kuriuos sveikatos tyrimus. „Bet tai dariau už savo pinigus, tad kodėl dabar turiu mokėti dar už kažką“, – stebėjosi ji. Vyriausybė skelbia, kad gyventojai privalo mokėti po 72 Lt už PSD kiek vieną mėnesį, jei jie nebuvo drausti darbovietėje, neregistruoti Darbo biržoje ir nedeklaravo išvykimo į užsienį.

 

Bando išsrėbti košę

Kilus visuotiniam pasipiktinimui, kai buvo pradėtos siųsti peticijos ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio, Vyriausybės atstovai iš pradžių išsisukinėjo ir aiškino, kad ši prievolė egzistuoja seniai. „Žmonės, kurie nemoka įmokų, nes nėra samdomi arba neturi individualios veiklos ir panašiai, turėjo pareigą mokėti PSD įmokas kiekvieną mėnesį, – teigė fi nansų ministrė Ingrida Šimonytė. – Ta prievolė galiojo seniai, tiesa, ji nebuvo realiai pritaikyta.“

Tai menkai guodė žmones, kuriems iš anksto nebuvo išaiškintos šios naktinio mokesčio reformos subtilybės. Vargu ar patys valdantieji suvokė, kokią košę užvirė. Tik kilus visuotiniam ažiotažui pulta burti darbo grupę ir ieškoti išeities. „Darbo grupė svarsto, ką daryti su emigracijoje gyvenančiais ir to nedeklaravusiais Lietuvos piliečiais, kitais skolininkais tapusiais žmonėmis, – aiškino Finansų ministrės patarėja visuomenės informavimo klausimais Giedrė Balčytytė. – Savo išvadas darbo grupė turi paskelbti balandžio 20 d.“

 

Žada atidėti mokėjimus

Šią savaitę valdančioji koalicija paskelbė, kad PSD įmokos nebus nurašomos, tačiau jų mokėjimas bus atidėtas iki 2011 m. Iki tol emigrantai turės deklaruoti savo išvykimą, nurodyti, ar buvo drausti sveikatos draudimu valstybėje, kurioje gyveno, o bedarbiai iki nustatytos datos privalės užsiregistruoti Darbo biržoje. „Jeigu žmogus įvykdys visas tas prievoles tinkamai ir dalyvaus sveikatos draudimo sistemoje, 2011 m. būtų galimybė spręsti, ar tos nepriemokos turėtų būti išieškotos, ar nurašytos“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys. Jo teigimu, PSD nebus reikalaujama susimokėti iš tų žmonių, kurie buvo drausti kitose ES valstybėse. Apie kitus konkrečius atvejus spręs Vyriausybės darbo grupė, o galutinius sprendimus ir įstatymo pataisas tvirtins Seimas.

 

Apgultis Darbo biržoje

Emigrantams dabar kyla klausimų, kaip deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir įrodyti, kad yra drausti svetur. Migracijos departamento teigimu, nuo 2007 m. gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją vykdo seniūnijos, o užsienyje – Lietuvos Respublikos atstovybės. Deklaruoti gyvenamąją vietą galima ir internetu tinklalapyje epaslaugos.lt. Neaišku, kaip bus su tais žmonėmis, kurie išvažiavę ofi cialiai nedirbo. Kaip minėta, į šiuos klausimus turės atsakyti valdžios darbo grupė.

Praėjusią savaitę 46 teritorinėse darbo biržose užregistruoti 11 643 bedarbiai – 69 proc. daugiau nei praeitą. Vidutiniškai per dieną buvo registruojama 2 911 bedarbių. „Tikslių priežasčių nežinome, bet tikėtina, kad staigus bedarbių pagausėjimas galėjo kilti dėl PSD mokesčio, kuris paskatino ofi cialiai niekur nedirbančius žmones kreiptis į darbo biržas“, – sakė Darbo biržos viešųjų ryšių specialistė Birutė Balynienė.

 

Įstatymas buvo iškraipytas
Algirdas Butkevičius, Seimo narys
Opozicija konsultuojasi su teisininkais, ar prievolė absoliučiai visiems piliečiams mokėti PSD turi teisinį pagrindą. Iki 2009 m. PSD buvo gyventojų pajamų mokesčio dalis, kuri patekusi į Valstybinę mokesčių inspekciją būdavo atskiriama ir pervedama į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Niekam tuo metu nekilo idėjų, kad mokestį turėtų mokėti ir pajamų negaunantis asmuo. Vadovaujantis konservatorių Vyriausybės logika, nesugebėdami sutvarkyti valstybės fi nansų, iš nedirbančių, negaunančių pajamų asmenų valdantieji užsimanys privalomai pareikalauti susimokėti ir už kitas socialinio draudimo rūšis, pavyzdžiui, minimalią įmoką bazinei pensijai gauti, nedarbo socialinį draudimą, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimą.

Draudimas neturi būti privalomas
Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė
Sveikatos draudimo įmokas ketinama modifi kuoti ir tik šiek tiek prigesinti kilusią liepsną, bet privalomojo sveikatos draudimo klausimai nesprendžiami iš esmės. Juk šiais ir ateinančiais metais pajamų negaunantys asmenys vėl turės spręsti tą patį rūpestį – kaip sumokėti sveikatos draudimo įmokas, ar jie turi mokėti už gydymo paslaugas ir taip toliau. Būtina panaikinti draudimo privalomumą asmenims, neturintiems pajamų arba gaunantiems nereguliarias pajamas. Šie asmenys turėtų laisvai pasirinkti, ar nori dalyvauti valstybinio sveikatos draudimo sistemoje ir mokėti įmokas. Nepageidaujantieji neturėtų būti verčiami mokėti įmokas, bet neturėtų teisės gauti iš ligonių kasų apmokamą gydymą. Kalbant apie 2009 metus, valdžiai neturėtų nukristi kepurė, atleidžiant pajamų neturėjusius asmenis nuo įmokų.

 

Saulius Tvirbutas

VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS