Susitikimo tikslas – išsiaiškinti ministro požiūrį į AB „Lietuvos paštas“ perspektyvas ir pasikeisti nuomonėmis dėl susikaupusių finansinių ir ekonominių problemų sprendimo.

 

Ministras E.Masiulis profsąjungininkams paneigė anksčiau pasirodžiusią informaciją apie būtinybę privatizuoti paštą. Jo nuomone, apie tai kalbėti dar per anksti, tačiau reikėtų plėsti teikiamų paslaugų spektrą, didinti elektroninio pašto ir informacinių technologijų paslaugas, taip siekiant veiklos pelningumo.

 

Profsąjungų nuomone, mažinant „Lietuvos pašto“ nuostolingumą Susisiekimo ministerija turėtų principingiau vykdyti kai kuriuos įsipareigojimus paštui.

 

Praėjusių metų liepą Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, įpareigojančius Susisiekimo ir Kultūros ministerijas spręsti klausimą dėl procedūrų spaudos leidinių pristatymo nuostolių kompensavimui. Problema neišspręsta, paštas ir toliau patiria didelius nuostolius. Išsakėme priekaištus dėl nepakankamos kontrolės konkurentams, pristatantiems laiškus, sveriančius iki 50 gr., dėl ko paštas negauna dalies pajamų.

 

Profsąjungos ne kartą kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kak nebūtų įvesta 6 darbo dienų savaitė, nes tai ne tik atneša bendrovei milijoninius nuostolius, bet ir pažeidžia vienos iš mažiausiai šalyje apmokamos, socialiai labai jautrios darbuotojų grupės interesus. Nežiūrint ministerijos pažadų sugrąžinti normalų darbo režimą, problema iki šiol nebuvo sprendžiama. Šiame pokalbyje ministras pažadėjo problemą išspręsti.

 

Vienas iš bendrovės pajamų šaltinių – nereikalingo turto pardavimas. Tačiau darbuotojų atstovų  nuomone, tam dabar ne laikas, ypač kalbant apie Palangos poilsio bazės pardavimą. Ji, pasak profsąjungų, dar sėkmingai gali tarnauti bendrovės žmonių poilsiui ir kaip mokymo bazė.

 

Kalbėta ir į numatomą pašto struktūros pertvarkymą. Profsąjungų nuomone, jis turi būti logiškas, juridiškai teisingas, nepažeisti darbuotojų interesų, ir prarandama turi būti kuo mažiau darbuotojų. Ministras pritarė, kad prisilaikyti šių nuostatų yra labai svarbu.

 

Susitikime profsąjungininkai kėlė  ir darbuotojų  darbo užmokesčio klausimus. Nežiūrint į tai, kad jie praėjusiais metais kilo vidutiniškai apie 20 proc., jie yra vieni mažiausių šalyje. Ypač mažai gauna apskričių specialistai, kurie šiais laikais atlieka vis labiau kvalifikuotą darbą, o diegiant naujas paslaugas, jis taps vis sudėtingesnis. E.Masiulis palaikė nuomonę, kad darbo užmokestis turi motyvuoti, o sistemos kūrimas neturėtų užtrukti.

 

Susitikimo pabaigoje buvo sutarta ir ateityje keistis nuomonėmis sprendžiant bendrovei ir jos darbuotojams aktualius klausimus.

 

Lietuvos ryšių darbuotojų profsąjungos informacija