Daktaras Klausas Bunger iš Europos integracijos studijų centro, Rheinische-Vilhelms universiteto Bonoje informavo, kaip Vokietija prisijungė prie Europos pinigų sąjungos (EPS) ir kas laukia Lietuvos. Pasak K.Bunger, kelias buvo nelengvas – reikėjo mažinti infliaciją, vidaus produktas turėjo augti po 3 procentus kasmet, pasiekti, kad nekiltų kainos.

Lietuvos banko ir NORD/LB Lietuva analitikai Vadimas Titarenko ir Raimondas Kuodis teigė, kad didelio kainų šuolio Vakarų Europos šalyse nebuvo. Pasak ekspertų, lietuviai sutaupys 30 mln. eurų, nes nebus kaštų už valiutos keitimą.

LLRI vadovas Ugnius Trumpa konstatavo, kad nepakankamai viešai diskutuojama dėl euro įvedimo ir užmirštamas žmogus.

A.Gedgaudas retoriškai klausė, kaip atrodys Lietuvos dirbantysis ir pensininkas gaudamas per metus tiek, kiek Vakarų Europos pilietis gauna  per vieną mėnesį. Pasak jo, litų keitimas į eurus žmonėms gali sukelti psichologinį šoką, nes tam nepasirengta.

Lietuvos banko  analitikas R. Kuodis agituodamas už eurą  tvirtino, kad darbo rinka bus lankstesnė. Tačiau kaip pateikta LLRI analitinėje medžiagoje „Euro įvedimo Lietuvoje pasekmės“ Vokietijoje lėtai vyksta pensijų sistemos ir darbo santykių reforma. Nesprendžiant šių klausimų euro vertė gali smukti ir tai neigiamai galėtų paveikti Lietuvos ekonomiką. Pastarajame dešimtmetyje svarbiausios eurozonos ekonomikos augimo tempai Vokietijoje buvo vieni mažiausių.