Lietuvos profesinės sąjungos atkreipia dėmesį į problemas, kylančias įgyvendinant 2023 m. priimtą Valstybės tarnybos įstatymą. Profesinių sąjungų vertinimu, dabartinė darbo apmokėjimo sistema neužtikrina, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis būtų nustatomas teisingai, atsižvelgiant į jų profesinę kompetenciją, sukauptą patirtį ir darbo stažą.

Šie klausimai aptarti spalio 20 d. įvykusiame susitikime su Seimo Pirmininko pavaduotoja Jūrate Zailskiene, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) teisininkas Jonas Gricius, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė ir šios organizacijos atstovai.

Susitikimo metu profesinių sąjungų atstovai pristatė valstybės tarnautojams aktualias problemas ir aptarė būtinybę tobulinti galiojantį teisinį reguliavimą.

Ilgametė patirtis neturi tapti darbuotojo trūkumu

Viena didžiausių problemų – darbo užmokesčio nustatymo praktika, kai mažesnį valstybės tarnybos stažą turintiems darbuotojams gali būti nustatomi didesni pareiginės algos koeficientai nei ilgametę patirtį sukaupusiems kolegoms. Tokia situacija kelia pagrįstų klausimų dėl darbo apmokėjimo teisingumo ir darbuotojų motyvacijos.

„Nuolat girdime valstybės tarnautojų nusiskundimų dėl neteisingos darbo apmokėjimo tvarkos. Darbuotojai, daugelį metų dirbę valstybės tarnyboje, kaupę profesines žinias ir patirtį, susiduria su situacijomis, kai jų indėlis nėra tinkamai įvertinamas. Manome, kad tokia praktika turi keistis“, – pabrėžė profesinių sąjungų atstovai.

J. Zailskienė taip pat atkreipė dėmesį į šią problemą ir pripažino, kad ilgesnį darbo stažą turinčių valstybės tarnautojų nuvertinimas yra neteisingas.

„Lojalūs, ilgametę patirtį sukaupę valstybės tarnautojai neturėtų būti nuvertinami ar diskriminuojami. Dažnai tai yra aukštą kompetenciją turintys specialistai, kurių žinios ir patirtis yra svarbios valstybės institucijų veiklos kokybei. Tačiau dėl ydingai taikomos darbo apmokėjimo tvarkos susidaro situacijos, kai patirtis ir kompetencija neatsispindi darbuotojo atlyginime“, – antrino I. Petraitienė.

Profesinės sąjungos reikalauja sisteminių sprendimų

Profesinių sąjungų vertinimu, problemos nėra pavienės – jos susijusios su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis ir jų taikymo praktika. Todėl būtina ne tik spręsti konkrečius atvejus, bet ir peržiūrėti teisinį reguliavimą, kad darbo apmokėjimo sistema būtų skaidri, nuosekli ir teisinga.

Profesinės sąjungos jau teikia pasiūlymus dėl įstatymo nuostatų tobulinimo, kelia šiuos klausimus susitikimuose su atsakingų institucijų atstovais ir politikais bei siekia, kad darbuotojų interesai būtų tinkamai atstovaujami priimant sprendimus.

Darbo apmokėjimo sistema turi skatinti profesionalumą, vertinti sukauptą patirtį ir užtikrinti, kad ilgametis darbas valstybės labui nebūtų nuvertinamas. Profesinės sąjungos ragina atsakingas institucijas imtis konkrečių veiksmų ir inicijuoti būtinus teisės aktų pakeitimus, kad teisingo atlygio principas būtų įgyvendinamas ne tik deklaracijose, bet ir praktikoje.

Siūloma grąžinti priedą už tarnybos stažą

Profesinių sąjungų keliami klausimai įgauna papildomą aktualumą. Spalio 21 d. Vidaus reikalų ministerija pateikė Vyriausybei Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimų projektą, kuriame siūloma grąžinti priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą iki 30 metų.

Projektas apima ne tik tarnybos stažo vertinimą, bet ir kitus valstybės tarnautojų darbo sąlygų bei socialinių garantijų pakeitimus. Siūloma numatyti dviejų mėnesių išeitinę išmoką tam tikrais atvejais atsistatydinantiems dėl senatvės pensijos amžiaus ir kadenciją baigusiems įstaigų vadovams, grąžinti teisę pasinaudoti iki vienų metų nemokamomis atostogomis ir nustatyti papildomas darbuotojų skatinimo priemones, kurių vertė siektų iki vienos minimalios mėnesinės algos. Taip pat numatoma suteikti įstaigų vadovams daugiau laisvės priimant sprendimus dėl darbuotojų atlygio.

„Apmaudu, kad ankstesne valstybės tarnybos pertvarka valstybės tarnybos stažo reikšmė buvo nuvertinta, tačiau, atrodo, atsiranda galimybė keisti situaciją. Gerbkime ilgametę darbuotojų patirtį – ji neįkainojama“, – akcentuoja LPSK teisininkas Jonas Gricius.

Šiuo metu projektas laukia Vyriausybės sprendimo. Vėliau jį turės svarstyti Seimas, tačiau konkrečios svarstymų datos kol kas nepatikslintos. Naujos įstatymo redakcijos įsigaliojimas numatomas 2027 m. liepos 1 d.

Parengta pagal vtarnautojai.lt, lrt.lt informaciją

Foto: vtarnautojai.lt