Kokybiškų darbo vietų aktas: Europos Komisijos pasiūlymas laukiamas gruodį
Europos Komisija (EK) baigia rengti Kokybiškų darbo vietų aktą (Quality Jobs Act). Pasiūlymas turėtų būti pateiktas iki metų pabaigos, veikiausiai, gruodį. Tai patvirtino ir Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Socialinių partnerių pozicijos labai skiriasi. Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) reikalauja privalomų direktyvų visose srityse ir papildomai teisės atsijungti bei nuotolinio darbo reguliavimo. Ji taip pat siūlo atskirą teisės aktą dėl darbo karštyje ir šaltyje bei teisės atsisakyti nesaugaus darbo. ETUC nesutinka, kad supaprastinimas virstų reguliavimo mažinimu, pavyzdžiui, mažinant darbo inspekcijų pajėgumus as ar atleidžiant darbdavius nuo atsakomybės. Tuo metu, darbdavių nuomone, siūlom pakeitimai turėtų likti rekomendacinio pobūdžio dokumentais. ETUC vertinimu, palankių sąlygų socialinių partnerių susitarimui šiuo metu nėra, todėl teisės aktą rengs Komisija.
Europos Komisija: antrojo etapo konsultacijos
ES Taryba: EPSCO parengiamasis dokumentas, 2026-10-02
Europos Parlamentas ragina priimti teisės aktą dėl psichosocialinių rizikų darbe
Spalio 6 d. Europos Parlamentas 413 balsų „už“, 210 „prieš“ ir 29 susilaikius priėmė teisėkūros iniciatyvos pranešimą dėl psichosocialinių rizikų darbe. Parlamentas prašo EK pasiūlyti privalomus minimalius reikalavimus.
Numatoma stiprinti darbuotojų psichinės ir fizinės sveikatos apsaugą: įpareigoti darbdavius reguliariai vertinti psichosocialinę riziką ir imtis prevencinių priemonių, įtraukti darbuotojus į rizikos vertinimą diegiant naujas technologijas, užtikrinti žmogaus priežiūrą algoritminio valdymo sistemoms, užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui, įtvirtinti teisę atsijungti bei numatyti individualius grįžimo į darbą planus po nedarbingumo dėl psichosocialinių rizikų.
Komisija per tris mėnesius turi atsakyti, ar pateiks pasiūlymą. Labiausiai tikėtina, kad šie klausimai bus įtraukti į Kokybiškų darbo vietų aktą. Spalio 13 d. ES darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) pradėjo trejų metų kampaniją dėl psichikos sveikatos darbe.
Šaltiniai:
Stažuočių direktyva: derybos persikėlė į Airijos pirmininkavimą, ginčas dėl taikymo srities neišspręstas
Derybos dėl Stažuočių direktyvos vyksta nuo 2025 m., tačiau susitarimo dar nėra. Pagrindinis ginčas – direktyvos taikymo sritis: ES Taryba siūlo ją taikyti tik atviros darbo rinkos stažuotėms, o Europos Parlamentas siekia aprėpti beveik visas stažuotes ir uždrausti neapmokamas praktikas. Komisija abejoja, ar platesnei taikymo sričiai pakanka teisinio pagrindo.
Direktyva taip pat numatytų kriterijus, padedančius nustatyti, ar stažuotė nėra užmaskuoti darbo santykiai, o galimus pažeidimus tikrintų darbo inspekcijos.
Verslo organizacija „BusinessEurope“ ragina direktyvą atsiimti, o ETUC ir Europos jaunimo forumas siekia platesnės jos taikymo srities ir neapmokamų stažuočių draudimo.
Šaltiniai:
Socialistų ir demokratų frakcija
Center for Digital Action, 2026-05-13
Komisijos pasiūlymas COM(2024) 132
EU Inc.: Europos Parlamente nesutariama dėl darbuotojų dalyvavimo, spalio 20 d. profesinės sąjungos protestuos Strasbūre
Europos Komisija kovo 18 d. pasiūlė naują visos ES įmonės formą EU Inc., kurią būtų galima internetu įsteigti per 48 valandas, už ne daugiau kaip 100 eurų ir be minimalaus kapitalo reikalavimo. Tačiau darbuotojų dalyvavimo valdyme teisės priklausytų nuo registracijos valstybės, todėl kyla rizika, kad įmonės rinksis šalis, kuriose darbuotojų apsauga silpniausia.
Europos Parlamento pranešimo projekte siūloma užtikrinti darbuotojų teises pagal faktinę darbo vietą, neleisti EU Inc. naudoti joms mažinti ir numatyti išimtis tam tikriems sektoriams.
Rugsėjo 24 d. Briuselyje, o spalio 20 d. Strasbūre vyko profesinių sąjungų protestai prieš galimą darbuotojų teisių silpninimą. Strasbūro akcijoje „Taisykime EU Inc. arba atmeskime! Ginkime kokybiškas darbo vietas!“ dalyvavo ir LPSK atstovai. ES Tarybos poziciją ir derybų pradžią siekiama suderinti lapkritį, politinio susitarimo tikimasi iki metų pabaigos, o reglamentą numatoma pradėti taikyti 2028 m.
Šaltiniai:
Viešųjų pirkimų aktas: pirmą kartą ES pirkimų teisėje pripažįstamos kolektyvinės derybos
Europos Komisija rugsėjo 9 d. pasiūlė Viešųjų pirkimų aktą, kuris pakeistų tris ES viešųjų pirkimų direktyvas. ES viešųjų pirkimų vertė siekia apie 2 trilijonus eurų per metus.
Pasiūlymu siekiama vertinti ne tik kainą, bet ir kokybę: nustatyti minimalią kokybės kriterijų dalį, įtraukti socialinius aspektus, kokybiškas darbo vietas ir kolektyvinių derybų vaidmenį. Taip pat numatoma pirmenybė Europos įmonėms.
ETUC ir „IndustriAll Europe“ palankiai vertina kolektyvinių derybų pripažinimą, tačiau ragina įtvirtinti privalomas socialines sąlygas, pirmenybę su profesinėmis sąjungomis besiderančioms įmonėms, atsakomybę subrangos grandinėse ir šalinti darbuotojų teises pažeidžiančias įmones iš pirkimų. Profesinės sąjungos taip pat įspėja, kad reglamentas gali apriboti valstybių galimybes nustatyti aukštesnius standartus.
Pastabas Komisijai galima teikti iki lapkričio 16 d., o susitarimo tikimasi iki 2027 m. pabaigos.
Šaltiniai:
industriAll Europe, 2026-09-09
Platformų darbo direktyva: iki perkėlimo termino liko mažiau nei du mėnesiai
Valstybės narės iki gruodžio 2 d. turi perkelti Platformų darbo direktyvą į nacionalinę teisę, o EK pabrėžia, kad terminas nebus atidėtas. Direktyva numato darbo santykių prezumpciją, didesnį algoritminio valdymo skaidrumą, žmogaus priežiūrą priimant svarbius sprendimus ir darbuotojų duomenų apsaugą.
Gegužės pabaigoje direktyvos dar nebuvo perkėlusi nė viena valstybė. Lietuvoje SADM parengė Darbo kodekso pakeitimus, kurie aptarti aštuoniuose Trišalės tarybos Darbo santykių komisijos posėdžiuose.
Daugiausia diskusijų kelia savarankiškos veiklos kriterijai, ypač teisė derėtis dėl paslaugos kainos ir ją žinoti prieš priimant užduotį. Darbdaviai ir platformos šiam kriterijui prieštarauja, o platformų darbuotojų profesinė sąjunga jį laiko „raudonąja linija“. Įsigaliojus pakeitimams, numatomas vienų metų pereinamasis laikotarpis.
Šaltiniai:
Remote Work Europe, 2026-05-27
Trišalis socialinis aukščiausiojo lygio susitikimas: ETUC reikalauja privalomų taisyklių ir stipraus Europos socialinio fondo
Spalio 14 d. Briuselyje vyko Trišalis socialinis aukščiausiojo lygio susitikimas tema „Europos pažangos skatinimas“. Jame dalyvavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa, Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Airijos ministras pirmininkas Micheál Martin, BusinessEurope prezidentas Maciej Witucki ir ETUC generalinė sekretorė Esther Lynch. Diskutuota apie naują ES daugiametę finansinę programą (DFP) ir bendrąją rinką.
A. Costa pabrėžė, kad konkurencingumas nėra tikslas savaime, o priemonė kokybiškoms darbo vietoms ir gerovei kurti. Airija pateikė kompromisinį DFP pasiūlymą ir siekia susitarimo iki metų pabaigos. E. Lynch atmetė siūlomus DFP karpymus, ragino išsaugoti stiprų ir atskirą Europos socialinį fondą ir pasiūlė naujus nuosavus išteklius, tarp jų europinį skaitmeninių paslaugų mokestį. Ji taip pat ragino Kokybiškų darbo vietų aktu nustatyti privalomas taisykles ir viešąjį finansavimą sieti su kokybiškomis darbo vietomis bei kolektyvinių sutarčių laikymusi. Tuo metu, BusinessEurope ragino supaprastinti reguliavimą.
Šaltinis:
Pradėta kampanija už Europos pramonės ateitį
Spalio 14 d. Europos pramonės profesinių sąjungų federacija industriAll Europe pradėjo kampaniją „Gana yra gana!“, kuria siekia mobilizuoti pramonės darbuotojus ir profesines sąjungas visoje Europoje. Federacija ragina priimti nuoseklią ES strategiją Kinijos atžvilgiu, o kartu su 43 kitomis organizacijomis paragino stiprinti ES prekybos apsaugos priemones.
Federacija taip pat kritikuoja argumentą, kad Europos konkurencingumo problema yra darbo sąnaudos. Jos skaičiavimais, nuo 2000 m. pelnai augo sparčiau nei darbo užmokestis. Automobilių pramonei federacija siunčia žinią, kad lėšų investicijoms yra, todėl darbo vietų mažinimas neturi būti atsakas į iššūkius.
Šaltinis:
TDO konvencija Nr. 193 dėl platformų darbo laukia ratifikavimo
Birželį 114-ojoje Tarptautinėje darbo konferencijoje priimta pirmoji tarptautinė darbo norma dėl platformų darbo – Konvencija Nr. 193 dėl deramo darbo platformų ekonomikoje. Ji apima tiek vietoje, tiek internetu dirbančius platformų darbuotojus, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso.
Konvencija numato, kad užimtumo statusas turi būti nustatomas pagal faktines darbo aplinkybes, užtikrinamos pagrindinės darbo teisės, darbuotojų sauga ir sveikata, duomenų apsauga bei automatizuotų sistemų skaidrumas ir žmogaus priežiūra.
Konvencija privaloma ją ratifikavusioms valstybėms. Lietuvai ji aktuali kartu su ES Platformų darbo direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę.
Šaltiniai:
Parengė Jonas Januškevičius