Spalio 20 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko Lietuvos Respublikos trišalės tarybos (TT) posėdis. Jame daug dėmesio skirta darbuotojų socialinėms garantijoms, Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų naudojimui, nedarbingumo kontrolei ir šeimos politikos priemonėms.
Trišalės tarybos narių kadencijos – be apribojimų
Taryba bendru sutarimu pritarė Seimo nario Tomo Tomilino siūlymui atsisakyti Darbo kodekso 185 straipsnio nuostatos, pagal kurią TT nariu galima būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Kadangi viena kadencija trunka ketverius metus, šiuo metu taikomas ribojimas reiškia ne daugiau kaip aštuonerius metus darbo Taryboje iš eilės.
Profesinės sąjungos pabrėžė, kad atstovų kompetenciją, patirtį ir sukauptas žinias turi vertinti pati juos deleguojanti organizacija. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Waldemar Urban bei darbdavių atstovai taip pat palaikė galimybę organizacijoms pačioms spręsti, kas geriausiai atstovauja jų interesams.
Posėdyje pritarta Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės Inetos Rizgelės kandidatūrai į Trišalės tarybos pirmininko poziciją, rotacijos principu ateinančių šešerių mėnesių laikotarpiui.
Išeitinės iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo: sutarimo nėra
Daugiausia diskusijų sukėlė pasiūlymas tam tikrais atvejais išeitines išmokas darbuotojams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba dėl sveikatos nebegalintiems dirbti, mokėti iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo, o ne darbdavio lėšų. Kalbama apie Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 60 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytus darbo sutarties nutraukimo atvejus. Šiuo metu šiais atvejais išeitines išmokas moka darbdavys.
Siūlymo šalininkai teigė, kad pakeitus išmokų finansavimo šaltinį sumažėtų darbdavių finansinė našta ir padidėtų vyresnių darbuotojų galimybės įsidarbinti. Fondo biudžetas šiemet siekia beveik 36 mln. eurų, o 2027 m. papildomų išmokų poreikis galėtų sudaryti apie 15,4 mln. eurų.
Profesinės sąjungos pritarė galimybei plėsti fondo išmokų gavėjų ratą, tačiau pabrėžė, kad tai neturi silpninti galiojančių darbuotojų garantijų ar perkelti darbdavių finansinių prievolių fondui.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė ragino išsaugoti Darbo kodekse numatytas garantijas ir ieškoti sisteminių sprendimų, padedančių darbuotojams ilgiau išlikti darbo rinkoje – LPSK juos yra parengusi ir pasiūliusi svarstymui TT 50+ darbo grupėje.
Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas pasiūlė svarstyti papildomas išmokas ilgą darbo stažą, pavyzdžiui, dešimt metų ar daugiau, sukaupusiems darbuotojams, nemažinant darbdavio pareigos mokėti Darbo kodekse numatytą išeitinę išmoką.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos ekspertas Raimondas Tamošauskas patikslino, kad darbo grupėje buvo svarstoma plėsti fondo išmokų gavėjų ratą, o ne keisti jau galiojančias išeitinių išmokų garantijas.
Profesinės sąjungos taip pat kėlė klausimų dėl diskriminacijos rizikos, nes darbuotojų galimybes dirbti reikėtų vertinti pagal jų sveikatą ir įgūdžius, o ne vien amžių.
Darbdavių atstovė, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė, atkreipė dėmesį į galimą piktnaudžiavimą medicininėmis pažymomis. Tuo metu profesinių sąjungų atstovai pabrėžė, kad būtini aiškūs saugikliai, tačiau jie neturi pažeisti darbuotojų teisių.
D. Jakutavičė ragino siūlymų rengėjus pateikti konkrečius teisės aktų pakeitimų projektus, kad būtų galima įvertinti siūlomų sprendimų sąlygas, finansinį poveikį ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo priemones.
Sutarimo dėl pasiūlymo pasiekti nepavyko, taip pat A. Maldutytės siūlymu, posėdžio darbotvarkės klausimas dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo naudojimo ir Darbo kodekso 60 straipsnio pakeitimo buvo išbrauktas iš darbotvarkės, todėl diskusija šiame posėdyje nebuvo tęsiama.
Būtina vertinti trumpalaikio nedarbingumo priežastis, ne tik stiprinti kontrolę
„Sodros“ bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatė papildomą informaciją apie pasikartojančio trumpalaikio nedarbingumo tendencijas, jo kontrolės veiksmingumą ir galimas sistemos tobulinimo kryptis.
Vienam dirbančiajam per metus vidutiniškai tenka apie du nedarbingumo pažymėjimus. Daugiausia jų išduodama šaltuoju metų laiku, tačiau ryškaus nedarbingumo padidėjimo per šventes ar mokinių atostogas nenustatyta.
Praėjusiais metais surašyti 64 patikrinimo aktai, o nustatyta žala siekė apie 27 tūkst. eurų.
Darbdavių atstovai pažymėjo, kad vienų metų duomenų nepakanka išsamioms išvadoms, trūksta palyginimo su kitomis šalimis ir informacijos apie nedarbingumą slaugant šeimos narius.
Profesinės sąjungos ragino į problemą žvelgti plačiau. Nedarbingumas gali būti susijęs su darbo sąlygomis, per ilgu darbo laiku, nuovargiu ir nepakankamu sveikatos paslaugų prieinamumu. Todėl svarbu ne tik stiprinti kontrolę, bet ir vertinti priežastis, dėl kurių darbuotojai negali dirbti.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad darbuotojo tikrinimas, ypač kai įtarimai nepasitvirtina, gali būti nemalonus ir sukelti psichologinę įtampą. Būtina numatyti tinkamas darbuotojų apsaugos garantijas ir atsižvelgti į galimą darbdavių piktnaudžiavimą kontrolės priemonėmis.
Sutarta, kad darbdavių atstovai ir „Sodra“ iki kito posėdžio pateiks konkrečius pasiūlymus, kaip didinti kontrolės veiksmingumą ir gerinti darbdavių informavimą.
Šeimos pakete – didesnės išmokos ir papildomos garantijos
Ministerijos atstovai pristatė šeimos paketo dalį, susijusią su socialiniu draudimu. Siūloma didinti vaiko priežiūros išmokų „lubas“ nuo dviejų iki keturių vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Pasirinkus 18 mėnesių vaiko priežiūros išmokos mokėjimo alternatyvą, išmoka siektų 100 proc. atlyginimo „į rankas“. Šiai priemonei preliminariai reikėtų apie 123 mln. eurų.
Taip pat siūloma didinti išmokas slaugant sergantį vaiką, numatyti dvigubai daugiau pensijos apskaitos taškų už vaiko priežiūros laikotarpį, išmokas skaičiuoti pagal dienas, o ne mėnesius, ir griežčiau susieti jų skyrimą su gyvenimu Lietuvoje. Šiems pokyčiams numatoma apie 61 mln. eurų papildomų lėšų, neįskaičiuojant kitų priemonių.
Numatoma, kad pakeitimai įsigaliotų 2028 m. pradžioje.
Profesinių sąjungų atstovai klausė, ar šeimos paketo priemonės įvertintos pajamų nelygybės požiūriu. Buvo atsakyta, kad atskirai šiuo aspektu paketas nevertintas, tačiau bus vertinamas bendras jo poveikis. Taip pat atkreiptas dėmesys į darbo ir šeimos derinimo iššūkius, pradinukų priežiūros poreikį ir galimą diskriminacijos riziką.
Pajamos natūra: profesinės sąjungos siūlo lengvatas sieti su kolektyvinėmis sutartimis
„Investors’ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas pristatė siūlymą supaprastinti darbuotojų naudų (pajamų natūra) apmokestinimą, nustatant dvi neapmokestinamų naudų ribas – 3 ir 5 proc. Aukštesnę, 5 proc., ribą siūlyta taikyti įmonėms, turinčioms kolektyvines sutartis.
Finansų ministerija šiam pasiūlymui nepritarė ir įspėjo apie galimus reikšmingus valstybės biudžeto praradimus. Ministerijos vertinimu, jei lengvata siektų 4 proc. darbo užmokesčio fondo, biudžeto pajamos galėtų sumažėti iki 720 mln. eurų per metus.
Profesinės sąjungos pabrėžė, kad bet kokios tokio pobūdžio mokestinės lengvatos turėtų būti tiesiogiai susietos su kolektyvinėmis sutartimis ir taikomos tik jų numatyta apimtimi. Taip būtų ne tik suteikiama nauda darbuotojams, bet ir skatinamos kolektyvinės derybos bei kolektyvinių sutarčių plėtra.
Finansų ministerijos paprašyta per maždaug dvi savaites raštu pateikti išsamesnius, pagal atskiras kategorijas išskaidytus duomenis apie pajamas natūra.
Kitas Trišalės tarybos posėdis numatytas lapkričio 17 d.