Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) šiandien kreipėsi į Vyriausybę ir Seimą, išreikšdama poziciją dėl Vyriausybės siūlomų mokesčių ir pensijų reformų įstatymų projektų. Profesinių sąjungų vertinimu, pertvarka kreipiama abejotina linkme ir bus naudinga tik dideles pajamas gaunantiems šalies gyventojams

„Manome, kad dėl kai kurių siūlomų klaidingų sprendimų, reforma nepasieks pagrindinio tikslo bei Lietuvoje nesumažins pajamų nelygybės bei socialinės atskirties“, – pažymi LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

LPSK pastebi, kad dalis pasiūlymų galimai žalingi arba jų naudingumas abejotinas.

Kalbant apie mokesčių reformą atkreipiame dėmesį į šiuos pagrindinius aspektus: gyventojų pajamų mokestis (GPM) mažinamas plečiant NPD, nors valstybės pajamos ir taip nepakankamos; daliniai progresiniai GPM tarifai įvedami tik darbo užmokesčiui, o reikėtų daugiau apmokestinti ne darbo pajamas; „Sodros“ bazinė pensija perkeliama į Valstybės biudžetą, bet jo mokesčių bazė neplečiama ir nenumatoma didinti bazinės pensijos finansavimo; visi siūlomi minėti mokesčių pakeitimai reiškia mažesnes valstybės pajamas, nors Vyriausybės priemonių plane pažadėta: „sistemiškai didinti išlaidas socialinei apsaugai, kartu užtikrinant valstybės finansinį stabilumą. Valstybės socialinių įsipareigojimų didėjimą susieti su socialinės paramos veiksmingumo didinimu“. Tuomet siektinu valstybės socialinių įsipareigojimų rodikliu įvardintas ES vidurkis (vidutiniškai ES valstybės narės socialinei apsaugai skiria 19,5 proc. BVP, o Lietuva – tik 11,5 proc.), deja, LPSK vertinimu, atsižvelgiant į dabartinius siūlymus, valstybės galimybės didinti socialinės apsaugos finansavimą po reformos sumažės.

Tuo metu pensijų reformoje norima mažinti įmoką „Sodros” pensijai, manipuliuojant visuomenės neinformuotumu ir tai pristatant kaip „Sodros” išlaisvinimą nuo II-osios pakopos finansavimo; siūloma II-osios pakopos pensijų reforma apims tik fondų valdytojų aprūpinimą klientais; nesirūpinama, kas nutiks po to, kai į II-ąją pakopą bus pervestos žmonių ir valstybės lėšos; pensijų fondams nesiūloma prisiimti jokių įsipareigojimų dėl pensijų dydžių. Taip pat kyla klausimas, kodėl Lietuvoje nesiūloma didinti biudžeto perskirstymo nuo 29 proc. (ES vidurkis yra 35 proc.); nenumatoma realių progresinių mokesčių bei visai nekalbama apie profesinių pensijų per sektorines kolektyvines sutartis sudarymo galimybes.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija reikalauja:

1. pakeisti mokesčių reformos įstatymų projektus, kad, sujungiant darbuotojo darbo užmokesčio ir „Sodros“ įmokas, būtų taikomas metinis vidutinis darbuotojo darbo užmokestis;

2. nustatyti bendrą šeimos neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD);

3. nepanaikinti darbdavių pareigos mokėti padidintus valstybinio socialinio draudimo įnašus už darbuotojus, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis;

4. taikyti 15 proc. apmokestinimo dydį einamosioms mėnesio pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, darbuotojams, dirbantiems papildomą darbą kitoje darbovietėje;

5. užtikrinti teisę darbuotojams savanoriškai įsijungti į pensijų fondus;

6. įtvirtinti pensijų fondų patikimumą, atsakomybę už būsimų pensijų dydžius ir tvarką;

7. nemažinti „Sodros“ pensijų finansavimo, o II-ąją pensijų pakopą finansuoti privačiomis pensijų fondų dalyvių lėšomis;

8. užtikrinti profesinių pensijų per sektorines kolektyvines sutartis sudarymą;

9. įgyvendinti Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas mažinant darbo pajamų apmokestinimą, bet įvedant mokesčius ne darbo pajamoms.

Visą dokumentą galite rasti čia: LPSK kreipimasis del LR Vyriausybes mokesciu reformos istatymu projektu