Birželio 27 d. visų šalies švietimo profesinių sąjungų bei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai iš esmės sutarė dėl galutinio švietimo šakos kolektyvinės sutarties projekto. Liko suderinti tik du punktus, susijusius su aukštųjų mokyklų darbuotojų padėtimi.
Vis tik teigti, jog kolektyvinę sutartį Vyriausybė sutiks pasirašyti, dar anksti: panaši situacija buvo susiklosčiusi ir praėjusių metų pavasarį, kai tuomečio premjero socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus ministrų kabinetas, remdamasis racionaliais argumentais nepagrįstomis Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų valdininkų abejonėmis, suderintos kolektyvinės sutarties projektą nukišo į gilų stalčių.
Dabartinę Sauliaus Skvernelio vyriausybę suformavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga garsiai deklaruoja siekį svarbiausius socialinės-ekonominės politikos klausimus spręsti kolektyvinių derybų keliu. Užuominos apie valdančiųjų norą galų gale baigti derybas su švietimo profesinėmis sąjungomis pedagogų interesams atstovaujančių organizacijų vadovų ausis pasiekė ir neoficialiais kanalais. Birželio 27 d. derybinio susitikimo metu net buvo užsiminta apie konkrečius planus parašus ant dokumento sudėti kitų mokslo metų pradžioje, t. y. rugsėjo 1 d.
Derybinis susitikimas praėjo stebėtinai ramiai ir konstruktyviai. Aiškiai matėsi visų susirinkusiųjų siekis baigti daugiau nei dvejus metus trunkantį procesą.
Bene aštriausios diskusijos vyko dėl didelį darbo stažą turinčių vyresnio amžiaus pedagogų galimybės išeiti iš darbo nesulaukus senatvės pensijos. Bus svarstomos dvi alternatyvos – išėjusiems mokėti išankstinę pensiją arba profesinę rentą, atitinkami sprendimai bus priimti iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Kartu bus vertinamos valstybės ir profesinių sąjungų galimybės steigti pedagogų profesinius pensinius fondus.
Pasiektas kompromisas ir dėl naujos mokyklų finansavimo tvarkos – klasės krepšelio įvedimo datos. Sutarta dokumentą parengti iki 2018 m. sausio 1 d., o jo įsigaliojimą nukelti į rugsėjo 1 d., kai įsigalios ir etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Vyriausybės įgalioti Švietimo ir mokslo ministerijos derybininkai stebėtinai lengvai sutiko su nuostata, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos koeficientai bus didinami iki dabar esančios maksimalios ribos. Reikia pastebėti, kad planuojamas didinimas šį kartą nepaveiks švietimo įstaigų vadovų.
Beje, kolektyvinės sutarties projekte atsirado ir anksčiau teisės aktuose buvusi, tačiau šiuo metu nebegaliojanti nuostata, kad pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientų dydį vadovas privalo derinti su darbuotojų atstovais.
Gerų naujienų nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. turėtų sulaukti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai bei pagalbos mokiniui specialistai – bus keičiama etatų struktūra nustatant mažiau kontaktinių valandų. Be to, buvo sutarta, kad iki 2020 m. bus realizuota Vyriausybės programinė nuostata – pasiekti ne mažiau kaip 1000 eurų mokytojų atlyginimo vidurkį. Verta prisiminti, kad jau pasiektas susitarimas iki 2022 m. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus sulyginti su bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo užmokesčiu.
Į kolektyvinės sutarties projektą nepateko profesinių sąjungų siūlyta nuostata, kad švietimo įstaigose, kuriose veikia profesinės sąjungos organizacijos, darbo tarybos nesteigiamos. Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkų neįtikino argumentai, kad sutarti dėl to leidžia naujasis Darbo kodeksas, be to, tokia nuostata sustiprintų įstaigose veikiančių profesinių sąjungų derybines galias. Derybinės grupės vadovas, švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius bei jam antrinę pavaldiniai savo nepritarimą minėtai nuostatai grindė hipotetinėmis abejonėmis ir baimėmis, jog didelei daliai pedagogų nebus tinkamai atstovaujama. Toks trypčiojamas stebina, nes tiek buvę, tiek esami šios ministerijos vadovai mėgsta garsiai deklaruoti, kad švietime vykstantys procesai turi būti pažangiausi visose mūsų šalies gyvenimo srityse.
Gaila, kad šiems žmonėms socialinio dialogo plėtra švietimo įstaigose nėra vienas iš pažangą rodančių kriterijų.
Audrius Jurgelevičius yra Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas
