Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) Moterų centro kreipimasis dėl lyčių pariteto sprendimų priėmimo ir valdymo struktūrose sulaukė oficialaus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsako. Ministerija patvirtino, kad lyčių balanso stiprinimas yra vienas svarbiausių valstybės prioritetų, o profesinių sąjungų siūlymus vertina kaip svarbų indėlį formuojant šios srities politiką.

LPSK Moterų centras vasarį kreipėsi į Ministrę Pirmininkę, Seimo Pirmininko pavaduotoją, socialinės apsaugos ir darbo ministrę bei Lygių galimybių kontrolierę, ragindamas imtis ryžtingesnių veiksmų siekiant užtikrinti lyčių pusiausvyrą politinių, ekonominių ir viešojo valdymo sprendimų priėmimo lygmenyse. Kreipimasis buvo grindžiamas Jungtinių Tautų CEDAW komiteto 2024 m. Bendrąja rekomendacija Nr. 40, kurioje valstybės raginamos siekti 50/50 lyčių pariteto principo.

Kodėl šis klausimas aktualus?

Kreipimesi akcentuota, kad nors moterys sudaro apie 53 proc. Lietuvos gyventojų, jų atstovavimas aukščiausiuose sprendimų priėmimo lygmenyse išlieka nepakankamas.

Seime ir savivaldybių tarybose moterų dalis vis dar siekia tik apie 25–30 proc., o didžiausių įmonių valdybose moterų atstovavimas atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio.

LPSK Moterų centras taip pat pabrėžė, kad moterų karjeros galimybes vis dar riboja vadinamosios „stiklo lubos“, lyčių stereotipai bei neproporcingai moterims tenkanti neapmokamo priežiūros ir namų ūkio darbų našta.

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) pabrėžia, kad didesnis moterų dalyvavimas bendrovių valdybose nėra vien lygių galimybių klausimas. Tyrimai rodo, kad įvairesnės valdybos siejamos su didesne įmonių verte, geresniais finansiniais rezultatais, didesniu inovatyvumu, efektyvesniu rizikų valdymu ir kokybiškesniais sprendimais. Įvairesnė vadovybė leidžia geriau atspindėti visuomenės poreikius bei priimti labiau subalansuotus sprendimus.

Panašių išvadų pateikia ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD). Organizacija pažymi, kad lyčių įvairovė valdymo organuose prisideda prie geresnės įmonių valdysenos, didesnio skaidrumo ir tvaresnių ilgalaikių rezultatų. Dėl šių priežasčių vis daugiau valstybių taiko kvotas ar kitus mechanizmus, skatinančius subalansuotą moterų ir vyrų atstovavimą bendrovių valdybose.

Ministerija: lyčių balansas – vienas valstybės prioritetų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakyme LPSK Moterų centrui patvirtino, kad lyčių balanso užtikrinimas sprendimų priėmimo procesuose yra nuosekliai integruojamas į ministerijos veiklą.

Ministerija primena, kad 2026–2028 metų Moterų ir vyrų lygių galimybių veiksmų plane vienu pagrindinių tikslų įvardytas proporcingas moterų ir vyrų dalyvavimas priimant sprendimus ir einant aukščiausias pareigas. Plane numatytos priemonės lyčių balansui gerinti tiek sprendimų priėmimo srityje, tiek renkant ir analizuojant statistinius duomenis.

Be to, XX-osios Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta inicijuoti kvotų ar kitų lyčių atstovavimo proporcijų taikymą, siekiant užtikrinti didesnį moterų ir vyrų balansą priimant sprendimus.

Informuojama, kad šiuo metu ministerija vertina, kokios laikinosios specialiosios priemonės Lietuvoje būtų veiksmingiausios.

Ministerija taip pat pažymėjo, kad į Lietuvos teisę jau perkelta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl lyčių pusiausvyros biržinių bendrovių valdymo organuose.

Pagal galiojantį reguliavimą siekiama, kad nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. aukščiausių valdymo pozicijų. Lietuva nusprendė šias nuostatas taikyti plačiau nei reikalauja direktyva – ne tik biržinėms, bet ir kitoms didelėms įmonėms.

Ministerijos pateiktais duomenimis, 2025 metais lyčių pusiausvyrą aukščiausiuose valdymo organuose buvo pasiekusios 46 proc. ataskaitas pateikusių įmonių.

Profesinės sąjungos: pažanga stebima, tačiau tikro pariteto dar nepasiekėme

LPSK Moterų centras palankiai vertina ministerijos atsakymą ir mato jame aiškų signalą, kad lyčių balanso klausimai tampa svarbia valstybės politikos dalimi. Vis dėlto profesinės sąjungos pabrėžia, kad vien teisinių priemonių nepakanka.

Pavyzdžiui, 2025 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos analizės rezultatai rodo, kad tik 31 proc. įmonių jau atitiko direktyvoje numatytą lyčių balanso reikalavimą, net 33,7 proc. įmonių valdybose nebuvo nė vienos moters, o beveik 40 proc. įmonių neturėjo aiškių ir skaidrių vadovų ar valdybos narių atrankos kriterijų. Tiesa, 61 proc. reikalavimų dar neatitinkančių įmonių nurodė planuojančios imtis konkrečių priemonių situacijai gerinti.

Norint pasiekti realų pokytį, būtina nuosekliai šalinti struktūrines kliūtis, kurios vis dar riboja moterų galimybes siekti vadovaujančių pareigų: mažinti lyčių stereotipus, sudaryti geresnes galimybes derinti darbą ir šeimos įsipareigojimus, skatinti moterų lyderystę bei užtikrinti vienodas karjeros galimybes visose srityse.

Socialinis dialogas ir aktyvus profesinių sąjungų dalyvavimas šiame procese yra vienos svarbiausių sąlygų, kad lyčių lygybės principai taptų ne deklaracijomis, o kasdiene praktika.

Kaip pabrėžia EIGE, pažanga Europoje vyksta, tačiau ji nėra savaiminė – ją lemia nuosekli valstybės politika, socialinių partnerių įsitraukimas ir aiškūs įsipareigojimai siekti lyčių pusiausvyros. Todėl LPSK

LPSK Moterų centras yra suinteresuotas aktyviau prisidėti prie sprendimų, kurie padėtų Lietuvai priartėti prie tikrojo 50/50 pariteto.