Birželio 23 d. Vilniuje įvyko svarbus Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) bei Lietuvos apsaugos darbuotojų profesinių sąjungų atstovų susitikimas su Danijos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos VSL (Vagt- og Sikkerhedsfunktionærernes Landforening) delegacija.

Šis susitikimas – tai dar vienas žingsnis, siekiant gilinti tarptautinį bendradarbiavimą ne tik per regioninius formatus,  bet ir Europos lygiu, aktyviai dalyvaujant  sektoriaus socialiniame dialoge bei Europos Komisijos projektuose.

Apsaugos sektoriaus dinamika

Danijos profesinė sąjunga VSL, įkurta dar 1903 metais, yra vienintelė specializuota apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga Danijoje, turinti daugiau nei šimtmečio patirtį.

Danijos atstovai pabrėžė, jog Šiaurės šalių parama Lietuvai prasidėjo iškart po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d.. Tuomet buvo sutarta padėti Lietuvos profesinėms sąjungoms integruotis į Vakarų Europos judėjimą, o VSL aktyviai bendradarbiavo organizuojant mokymus Lietuvos kolegoms. 

Tuo metu LPSK atstovai supažindino svečius su Lietuvos apsaugos sektoriaus apžvalga. Pažymėta, kad šis sektorius pastaraisiais metais demonstruoja stabilų 5,2% metinį augimą, kurį skatina po 2022 m. išaugusios geopolitinės įtampos, nusikalstamumas mažmeninėje prekyboje bei technologinė integracija.

Šiuo metu šalyje dirba apie 12 000–14 000 apsaugos darbuotojų ir vadovų, kas sudaro maždaug 0,9–1% visos šalies darbo jėgos. Veikia daugiau nei 150 licencijuotų privataus saugumo bendrovių, o rinkoje dominuoja stambūs žaidėjai („Securitas“, „G4S“, „Argus“, „Saugos tarnyba“ ir kt.).

Nepaisant sektoriaus augimo, situacija išlieka sudėtinga

Vidutinis apsaugos darbuotojo valandinis įkainis siekia vos 8 eurus, o vidutinis metinis atlyginimas neatskaičius mokesčių (bruto) yra 16 000–18 000 eurų, kas pastebimai atsilieka nuo šalies vidurkio (~26 000 eurų bruto).

Be to, dauguma darbuotojų dirba nepilnu etatu arba pamainomis, o moterų dalis sektoriuje nesiekia nė 15%. Pastaruoju metu pastebimas užsienio šalių darbuotojų (įskaitant Ukrainos karo pabėgėlius) skaičiaus augimas.

Diskusijoje buvo sugretinti viešojo ir privataus sektoriaus apsaugos darbuotojų skirtumai. Valstybės ar savivaldybių įstaigose (kalėjimuose, teismuose, Seime) dirbantys apsaugininkai veikia pagal specialius statutus, gauna didesnį bazinį atlyginimą, valstybines pensijas bei turi stipresnes garantijas.

Tuo tarpu privačiame sektoriuje, kur paslaugos teikiamos pagal civilines sutartis, atlyginimai svyruoja apie 800–1100 eurų „į rankas“ (neto), o papildomos naudos priklauso tik nuo darbdavio valios.

Narystės iššūkiai

Vienas iš pagrindinių susitikimo akcentų buvo darbuotojų organizuotumo trūkumas. Kol Danijos VSL siūlo visapusišką teisinę pagalbą, profesinius mokymus, specializuotą nedarbo draudimą  ir pasižymi aukštu narių skaičiumi, Lietuvoje privataus saugumo sektoriaus darbuotojų narystė siekia vos 5%.

Apsaugos darbuotojai gali jungtis prie Paslaugų srities darbuotojų profesinės sąjungos arba Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF), kurios atstovauja viešajam sektoriui ir priklauso LPSK.

Taip pat iki šiol nėra pasirašyta šio sektoriaus darbuotojus aprėpianti nacionalinė sektorinė kolektyvinė sutartis, o bendras lokalių kolektyvinių sutarčių mastas šalyje privačiame apsaugos sektoriuje yra gana nedidelis (26,6%) .

Manoma, kad mažą aktyvumą lemia išskaidytos darbo vietos, naktinis darbas, augantis darbuotojų iš kitų šalių skaičius ir didelė darbuotojų kaita.

Todėl susitikimo pabaigoje dalyviai sutarė, kad glaudesnis Lietuvos ir Danijos profesinių sąjungų bendradarbiavimas bei gerosios Vakarų Europos patirties perėmimas ateityje bei konkrečių žingsnių planavimas yra būtinas, siekiant didinti darbuotojų organizuotumą Lietuvoje.

Susitikime su Danijos kolegomis dalyvavo LPSK laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė, tarptautinis sekretorius Jonas Januškevičius, teisininkas Jonas Gricius bei Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas.