Darbuotojų, kurie negali leisti bent savaitės trukmės atostogų, Europoje išaugo net milijonu – tai rodo, kad susiduriame su darbo vietų kokybės krize.
Europos profesinių sąjungų institutas (ETUI), remdamasis naujausiais „Eurostat“ mikroduomenimis (kurie viešai neprieinami), nustatė, kad 2023 m. net 41,5 mln. žmonių neišgalėjo išvykti savaitės trukmės atostogų – tai milijonu daugiau nei 2022 m., kai tokių buvo 40,5 mln.
Jau treti metai iš eilės kyla taip vadinamo „atostogų skurdo“ kreivė, ir šiuo metu apie 15 % visų dirbančiųjų Europoje negali sau leisti atostogų su šeima. Tuo metu kai kurių įmonių vadovų darbo užmokestis viršija vidutinę darbuotojo algą daugiau nei 100 kartų, mėgaujasi poilsiu prabangiuose kurortuose.
Deja, Lietuva patenka į valstybių, kuriose atostogų skurdas didžiausias, dešimtuką. 2023 metais net 335 tūkstančiai dirbančių žmonių negalėjo sau leisti savaitės trukmės atostogų – tai sudaro 18 % visų dirbančiųjų šalyje. Palyginti su 2022 m., šis skaičius dar išaugo – prie „atostogų skurdo“ ribos atsidūrė papildomai 5,7 tūkst. darbuotojų. Tad nors bendra ekonominė situacija gali atrodyti stabili ir džiaugiamės augančiu bendruoju vidaus produktu (BVP), realybėje vis daugiau darbuotojų priversti atsisakyti poilsio dėl mažų atlyginimų ir augančių pragyvenimo išlaidų.
Tokie rezultatai – augančios nelygybės ekonomikoje pasekmė: darbuotojai priversti atsisakyti atostogų dėl vis brangstančio apgyvendinimo, transporto ir maisto, mažėjančios perkamosios galios bei finansinių spekuliacijų.
Todėl Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) ragina nacionalines vyriausybes visiškai įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) Minimaliojo darbo užmokesčio direktyvą ir reikalauja, kad Europos Komisijos šiemet planuojamas Darbo kokybės paketas apimtų teisėkūros priemones, skirtas ekonomikos pusiausvyrai atkurti – įskaitant sąlygą, kad norint laimėti viešųjų pirkimų konkursus būtina gerbti kolektyvines derybas.
10 ES valstybių narių, kuriose didžiausia dalis darbuotojų negali sau leisti atostogų
| Šalis | Negalėjo sau leisti atostogų 2023 m. | Pokytis nuo 2022 m. | 15–64 m. darbuotojų dalis | Pokytis procentais nuo 2022 m. |
|---|---|---|---|---|
| ES | 41 576 504 | +1 046 584 | 15 % | +2,6 % |
| Rumunija | 3 963 764 | –294 384 | 32 % | –6,9 % |
| Vengrija | 1 604 388 | +107 335 | 26 % | +7,2 % |
| Bulgarija | 945 717 | +34 228 | 24 % | +3,8 % |
| Portugalija | 1 506 778 | +86 154 | 23 % | +6,1 % |
| Kipras | 147 663 | –5 541 | 23 % | –3,6 % |
| Slovakija | 772 656 | +167 914 | 22 % | +27,8 % |
| Graikija | 1 345 285 | –256 550 | 20 % | –16,0 % |
| Malta | 74 837 | –2 044 | 20 % | –2,7 % |
| Kroatija | 445 847 | –18 798 | 18 % | –4,0 % |
| Lietuva | 335 219 | +5 762 | 18 % | +1,7 % |
„Poilsis su šeima ar draugais yra svarbus mūsų fizinei ir psichikos sveikatai, ir po metų sunkaus darbo mažiausia, ko galima tikėtis – tai užtarnautos kasmetinės atostogos. Tai neturėtų tapti prabangos preke tik išrinktiesiems.
Deja, nenuostabu, kad vis daugiau žmonių neišgali atostogų, kai tuo pačiu metu dividendai auga net 13 kartų sparčiau nei atlyginimai, o generaliniai direktoriai uždirba daugiau nei 100 kartų daugiau nei eilinis darbuotojas“, – pažymi ETUC generalinė sekretorė Esther Lynch.
Anot jos, geriausias būdas atkurti pusiausvyrą – užtikrinti, kad daugiau darbuotojų galėtų naudotis kolektyvinių derybų teikiama nauda: didesniais atlyginimais, geresnėmis sąlygomis, papildomomis atostogų dienomis.
Pastabos:
-
Skaičiavimai paremti Europos Sąjungos pajamų ir gyvenimo sąlygų statistikos (EU-SILC) mikroduomenimis – tai tarptautiniu mastu suderinta gyventojų apklausa, apimanti 15–64 metų dirbančiuosius. Rodiklis apskaičiuojamas nustatant, kiek dirbančiųjų negali sau leisti savaitės trukmės atostogų ne namuose. Ši dalis padauginama iš kiekvienos šalies 15–64 m. gyventojų skaičiaus, kad būtų gautas bendras skaičius.
Parengta pagal etuc.org informaciją