Europos Centrinis Bankas (ECB) savo atnaujintoje pinigų politikos strategijoje ir toliau laiko darbo užmokestį pagrindiniu infliacijos valdymo įrankiu. Tai siunčia klaidingą žinutę – kad atlyginimų augimas yra problema, o ne sprendimas.

Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) įsitikinimu, toks požiūris demotyvuoja darbdavius siekti kolektyvinių susitarimų su darbuotojais, stiprina darbdavių derybinę galią, silpnina profesines sąjungas ir skatina „lenktynes žemyn“ (mažesni atlyginimai, nestabilumas, socialinis spaudimas).

Tačiau duomenys aiškiai rodo, kad infliacijos šaltinis buvo ne darbuotojų algos, o įmonių pelnai ir energijos kainų šuolis. Dividendai kai kuriose šalyse augo net 13 kartų greičiau nei darbo užmokestis. Tad kodėl baudžiami ne tie, kurie šią infliaciją paskatino?

Kolektyvinės derybos – sprendimas, ne grėsmė

ETUC teigia, kad geriausias būdas atkurti pusiausvyrą ir sumažinti augančią nelygybę – tai stiprinti kolektyvines derybas visoje Europoje. Tai reiškia:

• teisingą atlyginimą už darbą;
• aiškias poilsio garantijas, įskaitant papildomas apmokamas atostogas;
• darbo sąlygų gerinimą, kuris tiesiogiai veikia žmonių sveikatą, šeimos gyvenimą ir įsitraukimą į darbą bei produktyvumą.

Be to, profesinės sąjungos reikalauja, kad įmonėms, norinčioms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, būtų privaloma laikytis kolektyvinių sutarčių. Tai logiška – mokesčių mokėtojų pinigai neturėtų būti skiriami tiems, kurie išnaudoja darbuotojus.

Laikas peržiūrėti pinigų politiką

Europos statistiko agentūros „Eurostat” duomenys rodo, kad net 15 % visų Europos Sąjungos (ES) dirbančiųjų negali sau leisti net savaitės kasmetinių atostogų: tai ne tik ekonominė, bet ir moralinė krizė.

Anot profesinių sąjungų, ECB, Europos Komisija ir nacionalinės vyriausybės privalo peržiūrėti dabartinį ekonomikos modelį. Europos pinigų politika turėtų remti, o ne žlugdyti darbo užmokesčio augimą. Investicijos į žmones – į jų pajamas, sveikatą, poilsį – yra ne grėsmė stabilumui, o ilgalaikio klestėjimo pamatas.

„Mums reikia pinigų politikos, kuri remtų, o ne slopintų darbo užmokesčio augimą, viešąsias investicijas ir žaliąją pertvarką. ECB patikimumo nepavyks atkurti kartojant praeities klaidas. Jis turėtų atkurti pasitikėjimą, sudarydamas sąlygas ilgalaikiam klestėjimui: deramam darbui, sąžiningam darbo užmokesčiui ir atspariai, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiai ekonomikai. Tam reikia pereiti nuo trumpalaikių sprendimų prie koordinuotos, į ateitį orientuotos politikos visose institucijose, o ne tik ECB stumdymuose“, – pažymi ETUC konfederacinis sekretorius Ludovic Voet.

Parengta pagal etuc.org informaciją