„Eurofound“ duomenų analizė atskleidė kolektyvinių derybų naudą asmeninio gyvenimo ir darbo balansui. Tyrimas parodo, jog šalyse, kuriose yra aukšta narystė profesinėse sąjungose ir daugumai darbuotojų yra taikomos kolektyvinės sutartys, darbuotojai kasmet turi iki mėnesio daugiau laisvo laiko (neprarandant darbo užmokesčio), nei kitų šalių darbuotojai.
Trumpesnio darbo laiko nauda yra abipusė: gerėjant darbuotojų emocinei ir fizinei sveikatai, auga ir darbo našumas, įmonės konkurencingumas. Be to, atsižvelgiant į vis pažengesnių technologijų pritaikymą darbovietėse, 40 valandų darbo savaitė kai kuriuose sektoriuose tampa paprasčiausiai nereikalinga. Dėl trumpesnio darbo laiko ir efektyvesnio jo išnaudojimo galima susitarti būtent kolektyvinėse sutartyse. Minėta „Eurofound“ duomenų analizė atskleidžia, jog:
- Šalyse, kuriose 9 iš 10 darbuotojų taikoma kolektyvinė sutartis, vidutinis darbo laikas yra 1674 valandos per metus (neįskaitant viršvalandžių).
- Šalyse, kuriose kolektyvinė sutartis taikoma 1 iš 10 darbuotojų, vidutinis darbo laikas yra 1848 valandos (neįskaitant viršvalandžių).
Susidaręs 174 valandų skirtumas prilygsta keturių savaičių darbo trukmei.
Šalys su didžiausia kolektyvinių derybų aprėptimi:
| Darbo valandų skaičius (per metus) | Kolektyvinių sutarčių aprėptis (%) | |
| Švedija | 1,662 | 88 |
| Suomija | 1,662 | 89 |
| Belgija | 1,752 | 96 |
| Austrija | 1,714 | 98 |
| Prancūzija | 1,578 | 98 |
| Vidurkis | 1,674 | 94 |
Šalys su mažiausia kolektyvinių derybų aprėptimi:
| Darbo valandų skaičius (per metus) | Kolektyvinių sutarčių aprėptis (%) | |
| Lenkija | 1,848 | 13 |
| Graikija | 1,840 | 14 |
| Rumunija | 1,840 | 15 |
| Estija | 1,856 | 19 |
| Vengrija | 1,856 | 22 |
| Vidurkis | 1,848 | 11 |
Šis skirtumas parodo, jog būtina didinti kolektyvinių sutarčių aprėptį visoje Europoje. Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) ragina imtis šių priemonių:
- Peržiūrėti viešųjų pirkimų įstatymus, įvedant apribojimą, jog viešąjį finansavimą galėtų gauti tik tos įmonės, kuriose galioja kolektyvinės sutartys.
- Užtikrinti sklandų ES Direktyvos dėl adekvataus minimalaus darbo užmokesčio perkėlimą į nacionalinę teisę, siekiant, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų pasiekta 80 % kolektyvinių derybų aprėptis.
- Įtvirtinti „teisę atsijungti“ nedarbo metu (nedirbti ir negauti skambučių ar žinučių, susijusių su darbu), siekiant panaikinti neapmokamą darbą.
Lietuvoje šiuo metu pagal kolektyvines sutartis dirba maždaug ketvirtadalis visų darbuotojų. Kolektyvinės sutartys suteikia darbo santykių dalyviams – darbuotojams ir darbdaviams – plačias galimybes patiems susitarti dėl jiems aktualių, abiejų šalių interesus tenkinančių darbo sąlygų. Kolektyvinėse sutartyse, sudaromose nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu, įtvirtintomis darbo teisės normomis galima nukrypti nuo Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu. Socialinis dialogas, bendradarbiavimas neabejotinai didina darbo našumą, konkurencingumą.
Šaltiniai:
https://etuc.org/en/pressrelease/highly-unionised-enjoy-month-more-free-time
