Darbo vietose vis plačiau diegiamos naujos technologijos, pavyzdžiui, dėvimieji prietaisai, speciali įranga ar išmaniųjų telefonų programėlės. Jos skirtos stebėti darbe kylančias grėsmes ir užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams bei ligoms. Be to, šios technologijos gali padidinti įtrauktį ir įvairovę darbo vietoje, paspartinti įvairių darbuotojų grupių – vyresnio amžiaus darbuotojų, kalbą prastai mokančių migrantų, nėščių moterų, neurologinių sutrikimų turinčių darbuotojų integraciją.
Neįgaliųjų ir turinčių specialių poreikių žmonių teisės įtvirtintos įvairiuose lygybę bei saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančiuose teisės aktuose. Šie teisės aktai įpareigoja darbdavius užtikrinti saugumą bei pritaikyti darbo sąlygas prie pažeidžiamų darbuotojų grupių poreikių. Taip pat, atsižvelgiant į visoje Europoje aktualią populiacijos senėjimo problemą, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos yra esminė priemonė, galinti užtikrinti vyresnių žmonių įtraukimą į darbo rinką.
Kalbant apie vyresnių darbuotojų poreikius, kuriant darbo saugos taisykles turi būti atsižvelgiama į laipsnišką fizinės jėgos ir ištvermės praradimą. Darbovietėje pritaikant stebėsenos technologijas ir matuojant darbuotojų būsenas (streso lygį, kraujospūdį) atliekant skirtingus darbus, būtų galima identifikuoti užduotis, kurios vyresniems žmonėms kelia daugiausiai nuovargio, streso ar pavojaus, bei perleisti šiuos darbus jaunesniems darbuotojams. Tai būtų galima pritaikyti ir kitoms pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, nėščioms moterims, žmonėms su negalia. Kadangi apie darbovietėje iškilusį pavojų darbuotojai įprastai perspėjami garso signalais, išlieka grėsmė asmenims su klausos negalia. Dėl to jiems būtų itin pravartūs įrenginiai, perduodantys pavojaus signalus vibracija ar šviesa. Įvairios technologijos gali paspartinti ir migrantų integraciją, mažinant kalbos barjero keliamas problemas ir pasitelkiant automatizuoto vertimo programas.
Šios technologijos leistų sukurti tokias darbo sąlygas, kuriose darbuotojai išlaikytų produktyvumą ilgiau, nutiktų mažiau nelaimingų atsitikimų ir pagerėtų bendra darbuotojų savijauta. Visgi, kad šios technologijos išties veiktų sėkmingai ir nekeltų naujų rizikų, pirmiausia reikia atsižvelgti į galimus iššūkius: pavyzdžiui, perteklinį darbuotojų stebėjimą, kontrolę ir teisės į privatumą pažeidimus.
Apsaugoti tuos, kurie saugo mus: pirmenybė sveikatos priežiūros ir socialinės globos darbuotojams
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra imasi priemonių skatinti diskusijas apie sveikatos sektoriaus darbuotojų saugą ir vykdo tyrimų projektą „Sveikatos ir socialinės globos sektorius ir darbuotojų sauga ir sveikata (DSS)”. Šis truks iki 2026 m. Jo tikslas – suteikti įrodymais pagrįstų žinių apie įvairias šio sektoriaus darbuotojams kylančias saugos ir sveikatos problemas, taip didinant informuotumą ir padedant formuoti politiką.
Sveikatos ir socialinės globos sektorius – vienas didžiausių visoje Europoje. Jis labai svarbus Europos visuomenei – tiek piliečių sveikatos ir gerovės, tiek ekonomikos požiūriu, o jo svarbą neseniai atskleidė COVID-19 pandemija. Šis sektorius taip pat yra vienas svarbiausių užimtumo požiūriu bei užtikrina ne tik žmonių darbingumą ir gerą sveikatą, bet ir darbo vietas daugybei žmonių, dirbančių ligoninėse, medicinos įstaigose, slaugos ir globos namuose, taip pat slaugytojams, prižiūrintiems asmenis jų namuose. Visi jie susiduria su įvairiais DSS rizikos veiksniais, tarp kurių svarbiausi yra šie:
- psichosocialiniai – darbuotojų patiriamas smurtas ir priekabiavimas, traumuojantys įvykiai, didelis darbo krūvis, bendravimas su žmonėmis prieš mirtį, kelių užduočių darymas vienu metu, darbas pamainomis, po vieną, išsekimas, bauginimai ar patyčios ir negalėjimas kontroliuoti savo darbo;
- ergonominiai – krovinių kilnojimas, ilgas stovėjimas, didelis darbo krūvis ir darbas nepatogiose padėtyse;
- biologiniai – bet kokio pobūdžio biologiniai veiksniai, pavyzdžiui, per kraują plintantys ligų sukėlėjai ir infekciniai mikroorganizmai;
- cheminiai – kasdienis darbas su vaistiniais preparatais ar pavojingomis cheminėmis medžiagomis;
- fiziniai – paslydimai, užkliuvimai ir kritimai, spinduliuotė, triukšmas ir pan.
Nuo surinkimo linijų iki ligoninių: 8 darbuotojų saugą padedančių užtikrinti bendradarbiaujančių robotų naudojimo pavyzdžiai
Bendradarbiavimas su robotais siekiant, kad mūsų darbas būtų lengvesnis ir saugesnis, nebėra ateities dalykas. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra analizavo, kaip robotika ir dirbtiniu intelektu (DI) grindžiamos sistemos naudojamos darbo vietos užduotims automatizuoti, ypač daug dėmesio skiriant jų poveikiui darbuotojų saugai ir sveikatai. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip saugiai ir veiksmingai integruoti tokias sistemas, įskaitant kobotus (dar vadinamus bendradarbiaujančiais robotais), į darbo procesus, ir užtikrinti, kad jie teiktų naudą, o ne keltų pavojų.
Išvados išdėstytos aštuoniuose atvejo tyrimuose, apimančiuose įvairias darbo sritis:
- gyvulių mėšlo valymo automatizavimas,
- gamyba lentpjūvėje,
- surinkimo linijos ir pramoninė gamyba,
- siuvimas automobilių pramonėje,
- padėklų pakrovimas ir nukrovimas,
- išmanusis automatizavimas plieno gamyboje,
- pažangioji robotika plastikinių gaminių gamyboje ir
- dirbtinis intelektas medicinos diagnostikoje.
