Gruodžio 9 dieną įvyko LPSK tarybos posėdis – konferencija. Jame pranešimus skaitė Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docentė Jekaterina Navickė ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė, patvirtintos LPSK ir LPSK jaunimo centro ataskaitos.
Jekaterina Navickė pristatė darbo rinkos tendencijos ir vyresnio amžiaus darbuotojų „išlikimą“ joje. Anot jos, užimtumo lygis Lietuvoje yra rekordinis, nepaisant to, kad į darbo rinką šiemet įsiliejo nemažai ukrainiečių moterų, bėgančių nuo karo. Todėl derybine prasme darbuotojams išlieka palanki tendencija.
Prognozės – ekonomika lėtės, realusis darbo užmokestis tiek 2022 m., tiek 2023 m. mažės.
Išsipildžius nepalankioms rizikoms, šalies ekonomikos augimas 2023 m. galėtų būti iki 3,8 proc. punkto lėtesnis, o infliacija – iki 5,1 proc. punkto didesnė.
Nors ilguoju laikotarpiu matome spartų nominalių ir realių algų
(ir produktyvumo) didėjimą, tačiau darbo kaina ES kontekste Lietuvoje išlieka žema. Kas dar blogiau – net apie 8% darbuotojų yra žemiau skurdo rizikos ribos.
Visgi ženklaus algų didėjimo 2023 m. Lietuvoje sunku tikėtis:
tiek vartotojų, tiek verslų nuotaikos yra pesimistinės. Tačiau išliekant darbuotojų trūkumui didelis potencialas slypi darbo sąlygų gerinimo srityje.
Docentės teigimu, iššūkis ir galimybė Lietuvai – darbo rinkoje išlaikyti vyresnio amžiaus darbuotojus. Dirbantys vyresnio amžiaus (50+) Lietuvos gyventojai priklauso šalių, kurių gyventojai kuo greičiau norėtų pasitraukti iš aktyvios darbo rinkos, grupei. Tačiau iš kitos pusės Lietuva yra tarp šalių, kur didžiausias užimtumas 55-64 m. amžiaus žmonių grupėje – apie 70 proc., dirba apie 12 proc. senatvės pensijų gavėjų. Lietuvoje stiprus ekonominis motyvas dirbti sulaukus pensinio amžiaus.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė pristatė naujausią skurdo Lietuvoje situaciją ir kokie yra skurstančiųjų įsidarbinimo barjerai. 2021 m. skurdo rizikos riba vienam – asmeniui 483 eurai, tuo tarpu minimali mėnesio alga (į rankas) – 447 eurai, jau nekalbant apie vidutinę senatvės pensiją, kuri yra – 377 eurai, o vidutinė socialinė pašalpa – tik 102 eurai. 2021 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 584 tūkst. Lietuvos gyventojų (20 proc.).
Labiausiai jaudina dirbančių žmonių skurdas. 2021 m. (iki socialinių išmokų) skurdo 15,8 proc. visų dirbančių asmenų, įskaičiavus socialines išmokas – 7,5 proc.
Aistė Adomavičienė taip pat paneigė didelių išmokų mitą: vidutinės socialinės pašalpos dydis šiais metais – 123 eurai. Maža to, jas gauna tik 2-3 proc. Lietuvos gyventojų.
Antrojoje renginio dalyje LPSK veiklos ataskaitą už 2022 metus pristatė LPSK pirmininkė Inga Ruginienė, LPSK jaunimo centro veiklą apibendrino centro pirmininkė Alina Tankeliun..
