Į neeilinį posėdį rugsėjo 13 d. susirinkusi Lietuvos trišalė taryba nepriėmė sprendimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų sausio, fiksuotos skirtingos profesinių sąjungų ir darbdavių pozicijos.

Iš pradžių Tarybos posėdyje Finansų ministerija pristatė atnaujintas makroekonomines prognozes, kuriomis vadovaujantis bus formuojamas kitų metų biudžeto projektas.

Vėliau Lietuvos bankas (LB) pateikė savo atnaujintus skaičiavimus, kokia MMA galėtų būti 2023 m.

LB tvirtina, kad pagal Trišalėje taryboje sutartą minimalios algos nustatymo formulę ji kitąmet galėtų augti 21,6% iki 888 Eur. Tačiau bankas pasiūlė ir kitus jos didinimo variantus: du kartus per metus – iš pradžių 9,4% arba 69 Eur iki 799 Eur, o vėliau jos kėlimas priklausytų nuo ekonomikos būklės. Jei ji būtų gera, MMA nuo kitų metų birželio galėtų didėti dar 11% iki 888 Eur. Kitas pasiūlymas – nuo sausio MMA didinti 15,5% iki 843 Eur, o birželį – dar 5,3% iki 888 Eur.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pasidžiaugė atnaujintu LB skaičiumi. „Pagaliau mes įvykdėme greit kūnu tapsiančios ES direktyvos nuostatą, kad minimaliausiai MMA turėtų siekti 50 proc. VDU“, – sakė ji ir priminė, jog 2017 m. visos šalys yra  sutarusios dėl formulės, kurios ir reikia laikytis.

Inga Ruginienė sureagavo į darbdavių atstovų pasisakymus, jog toks didelis kilimas yra katastrofa: „Katastrofa yra tuomet, kai dirbantis žmogus turi kreiptis į „Maisto banką“, kad gautų maisto davinį“, – sakė ji.

LPSK pirmininkės teigimu, kitų metų pradžioje MMA ir turi kilti mažiausiai iki 888 eurų.  „Kitais metais nėra prognozuojamas juodžiausias scenarijus. Taip, ekonomika sulėtės, bet nėra visiškai pesimistinių prognozių“, – kalbėjo ji.

Verslo atstovai tuo tarpu teigė sutinkantys MMA didinti tik iki 800 Eur. Tik Verslo konfederacija pasiūlė savo kompromisinį variantą: „Galėtų būti maždaug 820 eurų MMA. Tai beveik 100 eurų. Manom, kad ir NPD galėtų kilti bent 15 proc.“ – sakė konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis.

Jis taip pat pridūrė, jog 880 eurų perkopusi minimali alga esą dalį įmonių privestų prie bankrotų. „Jeigu įmonės bankrutuos arba stabdys gamybą, tai darys ne dėl keliamo darbo užmokesčio, o dėl to, kad šiandien turime tokią nenormalią situaciją su energetikos kainom“, – replikavo Inga Ruginienė.

Dėl MMA nesusitarus darbdaviams ir profsąjungoms, galutinį sprendimą šiuo klausimu turės priimti vyriausybė.

Posėdžio įrašas.

Kitas, jau eilinis Trišalės tarybos posėdis numatytas rugsėjo 27 d.