Perkurti ekonominę sistemą, o ne ją taisyti

Vasario 23 d. Lietuvos bankas suorganizavo renginį „ECB klauso“ (ECB listens). Europos centrinis bankas (ECB) inicijavo diskusijas, norėdamas išgirsti suinteresuotųjų šalių požiūrį į pinigų politikos klausimus ir infliacijos valdymą.
Pinigų politikos strategija priimta 1998 m. ir patikslinta 2003 m. Tačiau nuo to laiko tiek euro zonos, tiek viso pasaulio ekonomika išgyvena dideles struktūrines permainas – sulėtėjo ekonomikos augimas ir darbo našumas, senėja visuomenė, išryškėjo globalūs klimato kaitos pokyčiai. Reaguodama į tai, Valdančioji taryba nusprendė pradėti pinigų politikos strategijos peržiūrą.
II sesijos dalyje apie globalius pokyčius kalbėjo ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Publikuojame jos kalbą.
Dabartinė ekonomikos sistema yra ydinga ir privedė mus prie klimato katastrofos, didėjančių nelygybių, vis mažesnę dalį iš sukurtos vertės gaunančių darbuotojų ir nusilpusio viešojo sektoriaus, sunkiai gebėjusio mobilizuotis prieš pandemiją. Sprendimas – geriau modeliuoti sprendimus ateičiai.

Gerą progą esminiams  pokyčiams turime kaip tik dabar: šiuo metu dėl pandemijos ES skiriama daug lėšų grantais ir paskolomis. Nors kai kuriose šalyse joms gauti yra aiškios sąlygos, pasitarnaujančioms bendriems tikslams, kitur kaip Lietuvoje jos tiesiog išdalinamos verslams be jokių į bendra misija orientuotų reikalavimų ir taip vėjais paleidžiama proga paskubinti reikiamus pokyčius. Visame pasaulyje dideli mokesčių mokėtojų pinigų srautai tenka įvairiems tikslams, bet galiausiai naudą gauna kompanijos, o žmonėms netenka nieko.

Pandemija, aiškiai atskleidė, kad daug šalių viešasis sektorius yra nustekentas ir  ženkli dalis jam įprastų funkcijų perduota subkontraktoriams. Net kur kas mažiau išsivystę kraštai pasirodė kur kas geriau, nes geriau finansavo viešąjį sektorių, pavyzdžiui, Vietnamas. Esminiai pokyčiai be stipraus viešojo sektoriaus neįmanomi.

Turime atsisakyti požiūrio, kad valstybė reikalinga tik tada, kai „susimauna“ laisvoji rinka, ir tik tam, kad išgelbėtų verslą. Kuomet viskas gerai, verslas nenori jokio valstybinio reguliavimo, nes esą laisvoji rinka pati susireguliuoja. Tačiau kai tik subjūra situacija, iš verslo gauname žinutę valstybei: duokit pinigų greičiau ir daugiau. Mano manymu, būtina pereiti prie ekonominės sistemos perkūrimo, o ne jos taisymo. Kiek ilgai galime sau leisti kovoti su pasekmėmis?

Ypatingai svarbus konstruktyvus ir dinamiškas viešojo ir verslo sektorių bendradarbiavimas  dėl bendro tikslo, didelė mokslo pažanga padaryta būtent viešajam ir privačiam sektoriams bendradarbiaujant dėl šio tikslo.

Kad dabartiniam ekonomikos valdymui būtini pokyčiai, kalbama plačiai. Vis tik padėčiai taisyti reikia trijų pagrindinių dalykų:

1. Privatus sektorius privalo realiai prisidėti prie globalių problemų sprendimų;

2. Valstybinės paskolos ir pagalba verslams privalo būti surišta su aiškiomis sąlygomis, reikalingomis bendrai misijai įgyvendinti;

3. Vyriausybė turi nustoti būti pasyvia stebėtoja ir geriau modeliuoti ekonominius sprendimus, įtraukiant daug skirtingų suinteresuotų veikėjų.”

Apie renginį plačiau.

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!