✅ 2020 m. šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 48,7 mlrd. EUR, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
2020-aisiais, veikiama pandemijos, ekonomika susitraukė – palyginti su 2019 m., realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė –1,3 proc. BVP pokyčiui didžiausią neigiamą įtaką 2020 m. darė apgyvendinimo ir maitinimo bei transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai.
✅ 2020 m. Lietuvoje užfiksuota metinė (2020 m. gruodį, palyginti su 2019 m. gruodžiu) 0,2 proc. infliacija. 2020 m. bendrą metinį kainų pokytį daugiausia lėmė sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų – 7,1 proc. (odontologų teikiamų paslaugų kainos padidėjo 13,9 proc., medicinos paslaugų – 10,9 proc., farmacijos gaminių – 4,7 proc.), alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių – 3 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų teikiamų paslaugų – 3,6 proc. (šios grupės paslaugų kainų pokytį labiausiai lėmė pakilusios viešojo maitinimo paslaugų kainos – 4,1 proc.), kainų padidėjimas.
✅ 2020 m. pramonės produkcijos parduota už 21,3 mlrd. EUR to meto kainomis, tai 1,9 proc. palyginamosiomis kainomis mažiau nei 2019 m.
✅ 2020 m. prekių eksportas sudarė 28,7 mlrd. EUR, importas – 29 mlrd. EUR. Eksportas, palyginti su 2019 m., sumažėjo 3,1 proc., importas – 9,4 proc. Užsienio prekybos deficitas sudarė 0,2 mlrd. EUR. Daugiausia eksportuota į Rusiją, Latviją, Vokietiją ir Lenkiją. Daugiausia importuota iš Lenkijos, Vokietijos, Rusijos ir Latvijos.
✅ Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta 2020 m. sudarė 12,4 mlrd. EUR ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 2,5 proc. palyginamosiomis kainomis.
✅ Visų transporto rūšių krovinių vežimo apyvarta 2020 m. padidėjo 2,8 proc., krovinių vežimas – 2,3 proc.
✅ Nepaisant COVID-19, veikiančių ūkio subjektų skaičius šalyje 2020 m. ūgtelėjo 0,7 proc. Įregistruota 9 801 ūkio subjektu daugiau, negu išregistruota.
2020 m. Lietuvoje buvo įregistruoti 13 342 ūkio subjektai, arba 5 proc. daugiau negu 2019 m.
✅ Per devynis 2020 m. mėnesius Lietuvos įmonės uždirbo 5,1 mlrd. EUR ikimokestinio pelno – 6,4 proc. daugiau nei per atitinkamą 2019 m. laikotarpį.
Pelnas prieš mokesčius labiausiai padidėjo energetikos (90 mln. EUR, arba 43 proc.), o labiausiai sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (89 mln. EUR, arba daugiau nei 5 kartus) sektoriuose.
✅ Žemės ūkio produkcijos vertė 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo 5,2 proc. to meto kainomis. Augalininkystės produkcijos vertė padidėjo 9,9 proc., o gyvulininkystės produkcijos vertė sumažėjo – 3,1 proc.
✅ 2020 m. šalyje buvo 1 mln. 364,5 tūkst. užimtų gyventojų, 124,6 tūkst. bedarbių ir 883,9 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų. Užimtų gyventojų skaičius 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo 13,9 tūkst., arba 1 proc., bedarbių padaugėjo 32,6 tūkst., arba 35,4 proc., o ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius sumažėjo 14 tūkst., arba 1,6 proc.
2020 m. nedarbo lygis šalyje buvo 8,4 proc., arba 2,1 proc. punkto didesnis nei 2019 m. Ilgalaikio nedarbo lygis 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo 0,6 proc. punkto ir buvo lygus 2,5 proc.
2020 m. vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 1 421,2 EUR ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 9,6 proc.
Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis sudarė 908,9 EUR ir buvo 10,6 proc. (86,8 EUR) didesnis nei prieš metus.
Realusis darbo užmokestis (neto darbo užmokestis atsižvelgus į vidutinį vartotojų kainų pokytį – 1,2 proc.) per metus padidėjo 9,3 proc.
2020 m. bruto darbo užmokestis sparčiau didėjo viešajame sektoriuje. Per metus jis padidėjo 11,8 proc. ir sudarė 1 531,1 EUR, o privačiajame sektoriuje padidėjo 8,5 proc. ir sudarė 1 372,6 EUR.
✅ 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 795,2 tūkst. nuolatinių gyventojų – 1 085 daugiau negu prieš metus. Pernai 20 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo ir 18,9 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių.
Pastaba. Dauguma skelbiamų statistinių rodiklių yra išankstiniai, todėl jų reikšmės ateityje gali keistis. Atkreipiame dėmesį, kad dalis rodiklių pateikiami nepašalinus darbo dienų įtakos.
