ITUC: reformuokime TVF ir Pasaulio banką dėl geresnio pasaulio po COVID-19

Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) teigimu, tam, kad po koronaviruso krizės sukurtume tvaresnį ir atsparesnį pasaulį, būtina žengti toliau nei struktūrinės iš rinkos fundamentalizmo mąstysenos kylančios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko reformos. Anot ITUC, ką tik pasirodžiusios dvi naujos studijos iliustruoja dešimtmečius nenusisekusių politikos priemonių, susilpninusių socialinį kontraktą ir palikusių pandemijai ir ekonominėms krizėms pažeidžiamas valstybes.

Dėl beprecedentės globalios krizės milijonai žmonių praranda darbus ir yra stumiami į skurdą. Tai vyksta ką tik pasiekus trapų atsigavimą po 2008-2009 m. pasaulio finansų krizės. „Atnaujintas TVF pasiūlos pusės ekonomikos spaudimas: keturi dešimtmečiai struktūrinio prisitaikymo ir griežto taupymo sąlygų („The IMF’s renewed supply-side push: Four decades of structural adjustment and austerity conditionality“) atskleidžia esminį Tarptautinio valiutos fondo poveikį priimant žalingus  krizinius sprendimus ir parodo platesnį nenusisekusių politinių priemonių kontekstą.

Pasak ITUC generalinės sekretorės Sharan Burrow, po 2008 m. krizės – sukeltos finansinio sektoriaus ir brangaus jos kaltininkų gelbėjimo – darbuotojų padėtis pablogėjo: tapo sudėtingiau kolektyviai derėtis, susidurta su bandymais sumenkinti darbuotojų teises bei sumažinti viešųjų paslaugų finansavimą. Dėl to dabar, kuriant ekonominio atsigavimo planus, negalima kartoti per praėjusią krizę padarytų klaidų – per ankstus ekonominio stimulo nutraukimas ir perėjimas prie griežto išlaidų mažinimo suprastintų augimo galimybes.

2015 m. Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslai suteikė galimybę pasitelkti universalią darbotvarkę, skirtą oriam darbui, lyčių lygybei, socialinei apsaugai ir kitiems svarbiems principams užtikrinti. Vis tik energija netrukus nukreipta iškeliant privačių investuotojų interesus, kada jie imti vaizduoti kaip vienintelis kelias tvariam vystymuisi finansuoti. Pasaulio bankas buvo to priešakyje (“Market fundamentalism and the World Bank Group: from Structural Adjustment Programmes to Maximizing Finance for Development and beyond”). ITUC vertinimu, toks Pasaulio banko požiūris stumia institucijas rinktis politikos priemones, kurios naudingiausios privatiems užsienio investuotojams.

Anot S. Burrow, nuo COVID-19 protrūkio daugiau nei 100 mlrd. dolerių paliko besivystančios rinkos šalis ir tai yra didžiausias bei sparčiausias kapitalo pasitraukimas istorijoje.

Taigi, šios dvi naujos studijos aprašo, kaip Pasaulio banko ir TVF politikos rekomendacijos dėl kapitalo rinkų ir vystymosi finansavimo prisidėjo prie padėties trapumo ir spekuliatyvaus privataus kapitalo įplaukų. Taip pat tai stabdė institucijas kuriant aukštos kokybės užimtumą, investicijas į viešąsias paslaugas ir į atlyginimų augimą nukreiptas politines priemones.

Abejose studijose analizuojami Pasaulio banko ir TVF veiklos pokyčiai, kai XX a. 9 deš. JAV prezidento Reagan administracija siekė įtvirtinti ideologinę darbotvarkę, kuri pakeitė tarptautinių finansinių institucijų operacijas. Anot ITUC, tai inicijavo struktūrinio prisitaikymo programų erą, kuri primetė griežtą dereguliacinę pasiūlos ekonomikos darbotvarkę, pavadintą Vašingtono konsensusu. Nors šių tramdomųjų marškinių atsisakyta ankstyvais 2000-aisiais, bet studijos rodo, kad tarptautinės finansinės institucijos ir toliau sekė rinkos fundamentalizmo ideologija (požiūris, kad esą laisva rinka gali geriausiai subalansuoti ekonomiką ir valstybės turi kuo mažiau į ją kištis).

Masinis kapitalo pasitraukimas, didžiulių skolų našta ir nenusisekusios politikos pasekmės tempia žemyn besivystančias šalis tada, kai joms reikia stimulo ir rekonstrukcijos planų. Laikas įsipareigoti jų skolų atidėjimui dvejiems metams ir atsisakyti griežto taupymo reikalavimo, – sako S. Burrow. – Tai ypač svarbu Pasaulio banko paskoloms vystymosi politikai ir standartiniams Tarptautinio valiutos fondo paskolų susitarimams, kurie seks kaip finansinis atsakas krizei. Turi pasikeisti daugiau nei Tarptautinių finansinių institucijų retorika – jų operacijas reikia suderinti su tarptautiniais darbo standartais, į augimą ir dalinimąsi nauda nukreipta ekonomika, įrodymais pagrįsta politika ir Darnaus vystymosi tikslais.“

Pasak S. Burrow, daugiašališkumas turi atsinaujinti, kad būtų užtikrinta globali koordinacija dėl ekonominio atsigavimo planų. Svarbu, kad vargingos šalys sulauktų pagalbos, užtikrintų socialinę pagalbą žmonėms, būtų orientuojamasi į investavimą, o ne griežtą taupymą, būtų naujai subalansuotos tarptautinės prekybos taisyklės, jog ne tik teoriškai būtų užtikrinamos fundamentalios darbuotojų teisės ir aplinkosaugos standartai; taip pat svarbu reformuoti mokesčių sistemas ir panaikinti „mokesčių rojus“.

„TVF ir Pasaulio bankas negali būti kliūtimi Naujam socialiniam susitarimui, kuriuo turime grįsti atsigavimą“, – pabrėžia Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė S. Burrow.

Pagal Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos informaciją