2019-ųjų pabaiga buvo pažymėta svarbiu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pasiekimu. Gruodį LPSK pirmininkė Inga Ruginienė išrinkta Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos Paneuropinės regioninės tarybos (ITUC-PERC) viceprezidente.
Savo rinkiminėje kalboje I.Ruginienė akcentavo automatizacijos ir skaitmenizacijos, taip pat išplitusių netradicinių darbo formų ir vis mažiau rankų besitelkiančio globalaus kapitalo keliamus iššūkius. Pasak jos, tarptautinis profesinių sąjungų judėjimas privalo mobilizuotis ir drauge koordinuotai spręsti šias problemas – esame kritiniame taške, kur sėkmė ar nesėkmė paveiks tolesnę profesinių sąjungų padėtį ir jų reikšmę šiuolaikiniame darbo pasaulyje.
Dabar matome daug neteisybės ir socialinio neteisingumo: nepaisant neabejotinų technologijų teikiamų pranašumų, daugeliui darbuotojų darbo krūvis ne tik nemažėja, o daug kur – atvirkščiai – tik didėja. Balansas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo vis prastėja ir neretai technologijos tik aštrina tokią situaciją. Dar daugiau – nors technologijos padaeda sukurti kur kas didesnę pridėtinę vertę, darbuotojai dažnai per savo atlyginimus mažai tepajunta teigiamus pokyčius.
„Darbuotojų situaciją ilgai gelbėjęs socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos darbdavių nustumiamos į antrą planą, o profesinės sąjungos nevertinamos rimtai. Vis dėl to globalėjantis kapitalas negarantuos geresnių darbo sąlygų. Vis daugiau ir daugiau pinigų nusėda keliose rankose: kuo daugiau dirbame, tuo daugiau iš mūsų darbo sukaupiama pelno, bet mes to beveik nejaučiame. Dėl to turime kuo skubiau išmokti pasinaudoti technologiniu potencialu, bet taip, kad nebūtų naikinami daugybės žmonių pragyvenimo šaltiniai, o šie nustumiami į visuomenės paraštes, – pabrėžia ji. – Esame ne prieš technologijas, bet prieš nesąžiningą visuomenės tvarką. Socialinis teisingumas turi tapti ne vien nuvalkiota deklaracija, o pamatiniu visuomenės egzistavimo principu.“
I. Ruginienė atkreipė dėmesį ir į kitą svarbią globalaus pasaulio tendenciją – darbo migracijos keliamas įtampas. Nors dažnai vietiniai gyventojai juos mato kaip grėsmę jų atlyginimams ir darbo sąlygoms, privalome paaiškinti, kad ne atvykę darbuotojai kalti dėl nemažos dalies darbdavių piktnaudžiavimo ir dempingo, o nesąžiningi darbdaviai.
„Mes, profesinės sąjungos, privalome kovoti, kad darbo migrantams būtų užtikrintos tos pačios sąlygos ir socialinės garantijos kaip vietiniams darbuotojams. Tai automatiškai užkirstų kelią dempingui“, – sakė ji.
Vis dėlto globaliems iššūkiams spręsti būtinos globalios priemonės. Net ir streikai, jei jie tik lokalūs, nebetenka galios, tad būtina stiprinti sienas peržengiantį pasipriešinimą ir profesinių sąjungų bendradarbiavimą pakelti į kokybiškai bendrą lygį.
Priminsime, kad PERC yra Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos dalis, besikoncentruojanti į visos Europos (ne tik ES) profesinių sąjungų siekius ir problemas bei sukurianti platformą stiprinti jų bendradarbiavimą ir padėti geriau koordinuoti bendrus veiksmus.
