Smurtas prieš moteris Lietuvoje – vis dar jų pačių problema (problemą bandoma spręsti ES mastu)

Lapkričio 25 d. minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Ja siekiama atkreipti dėmesį į pandeminį lygį pasiekusį smurto prieš moteris mastą ir skatinti netoleranciją šiam nusikaltimui.

Jungtinių Tautų duomenimis visame pasaulyje apie 70 % moterų yra patyrusios fizinį arba seksualinį smurtą per savo gyvenimą.  Augantis smurto prieš moteris atpažinimas, leidžia geriau suprasti bei spręsti šią problemą

Statistika rodo, kad per savo gyvenimą smurtą artimoje aplinkoje patiria kas trečia moteris. Anot specialistų, visuomenės palaikymas moterims, prieš kurias smurtaujama, yra ne mažiau svarbus, nei teisinė pagalba. Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad žmonių nuostatos nukentėjusiųjų atžvilgiu nėra palankios – dėl patirto smurto kaltinamos jos, o ne smurtautojai. Kas antras Lietuvos gyventojas mano, kad smurtą išprovokuoja pati moteris. Beveik trečdalis gyventojų galvoja, kad moterims, prieš kurias smurtaujama, toks elgesys patinka. Šias kaltinančias nuostatas ypač palaiko 45–54 m. amžiaus vyrai.

Smurto artimoje aplinkoje paplitimas peržengia išsilavinimo, gaunamų pajamų ar statuso visuomenėje slenksčius. Norėdami įveikti pakantumą smurtui, reikia visų neabejingų žmonių pajėgų, drąsos ir sąmoningumo, turėtume vieningai skatinti visuomenės supratimą apie smurtą prieš moteris, nustatyti specialias lyčių lygybės gaires visose viešosiose bei privačiose tarnybose, kad būtų sukurtas kelias, sutelkiantis dėmesį į visus smurto padarinius, o moteris jaustųsi saugi.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) laikosi pozicijos, jog Lietuva privalo ratifikuoti Stambulo konvenciją, kurios tikslas užkirsti kelią bet kokio tipo smurtui prieš moteris. 2018 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė konvenciją Seimui ratifikuoti, tačiau ji vis dar nėra ratifikuota.

Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) savo ruožtu kreipėsi į Europos Komisijos prezidentę Ursulą von der Lajen ir komisarę Heleną Dali dėl smurto prieš moteris masto mažinimo. Kreipimesi, kurį pasirašė ir LPSK pirmininkė Inga Ruginienė, be kita ko, prašoma paraginti ES šalis, dar neratifikavusias Stambulo konvencijos, tai padaryti (Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Slovakija ir Jungtinė Karalystė). Visas kreipimos tekstas – čia (anglų kalba).

Dalija Rasiukevičienė, LPSK Moterų centro pirmininko pavaduotoja

Vilniaus moterų namų nuotr.

 

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!