Balandžio 1-5 d., Turine, Italijoje, Tarptautinė darbo organizacija surengė Europos jaunimo akademiją dėl darbo ateities, kurioje dalyvavo net 52 jaunimo atstovai iš 23 šalių. Asociacijai “LPSK jaunimas” atstovavo Jolita Šukytė ir Alina Tankeliun. Apie pačią TDO ir tai, į kokias temas gilinosi mokymuose, pasakoja Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos jaunimo pirmininkė J. Šukytė:

“Turbūt jau pastebėjote, kad asociacija „LPSK jaunimas“ nuolat skatina jaunuosius profsąjungiečius dalyvauti įvairiuose mokymuose, besivadovaudami mokymosi visą gyvenimą koncepcija (angl. lifelong learning). Tai yra nuolatinis, savanoriškas ir savarankiškas mokymasis, stiprinantis socialinę įtrauktį, aktyvų pilietiškumą ir asmeninį tobulėjimą, konkurencingumą bei didinantis įsidarbinimo galimybes. Būtent dėl to mane keliai ir atvedė į Tarptautinį mokymo centrą, įsikūrusį Turine, Šiaurės Italijoje. Mes, jaunieji profesinių sąjungų atstovai iš visos Europos, analizavome pagrindinius darbo rinkos ateities iššūkius. Juk jaunimas – ne tik profesinių sąjungų, bet ir darbo pasaulio ateitis.

Tarptautinė darbo organizacija – tai vienintelė trišaliu principu (vyriausybės, darbuotojai, darbdaviai) veikianti Jungtinių Tautų specializuota agentūra, šiemet švenčianti šimtąsias įkūrimo metines. Pagrindinis šios, 187 šalis pasaulyje vienijančios organizacijos tikslas yra didinti socialinį teisingumą darbuotojų atžvilgiu. Lietuva šiai dienai yra ratifikavusi 44 TDO konvencijas ir 1 protokolą.

Ar žinojote, kad tik 29 procentai jaunų pasaulio moterų yra įsidarbinusios, kai tuo tarpu jaunų vyrų – net 44 procentai? Ar nepasidaro baisu, kuomet išgirsti faktą, kad apytiksliai 1 mlrd. žmonių turi išgyventi už mažiau nei 1,25 dolerio per dieną? Net 800 mln. žmonių pasaulyje vis dar neturi, ko valgyti, moterys vis dar turi kovoti už savo teises ir tebeegzistuoja vaikų vergovė darbe… Tai – faktai, apibūdinantys amžių, kurio metu vystomas dirbtinis intelektas, kelią skinasi skaitmenizacija ir darbo vietų robotizacija bei artėja IV-oji pramonės revoliucija. Abi pusės atrodo nesudarinamos. Nors jau įsibėgėjo 2019- ieji metai, vis dar egzistuoja iššūkiai, susiję su socialiniu teisingumu, klimato katastrofomis, globalizacija bei robotizacijos grėsmėmis.

Migracija, diskriminacija amžiaus ir lyties atžvelgiu, tvaraus vystimosi tikslai, darbo vietų automatizavimas, darbuotojų kvalifikacija ir integracija bei dar daug susijusių temų gvildentos tiek teorinių, tiek praktinių užsiėmimų metu. Visos akademijos metu jauniesiems profesinių sąjungų atstovams akcentuota, kad kiekvienas ekonomiškai aktyvus asmuo (ypač jaunimas) turi būti įtrauktas į sprendimų, prisidedančių dėl geresnės ateities kūrimo ir darbo sąlygų gerinimo, paiešką. JAUNIMAS TURI BALSĄ IR JIS TURI BŪTI IŠGIRSTAS.

Milijonai vyrų, moterų ir vaikų yra šiuolaikinės vergijos aukos, begalės žmonių kasmet miršta nuo nelaimingų atsitikimų darbuose, o nuolatinis stresas darbo vietose sustiprina psichinių sveikatos sutrikimų atsiradimo riziką. Turime suvokti, kad darbas negali būti prekė, kuria prekiaujama rinkoje už mažiausią kainą. Darbuotojai yra žmonės, turintys teises, poreikius ir siekius. Mes turime užtikrinti, kad darbo jėgai būtų suteikta laisvė ir orumas, ekonominis saugumas bei lygios galimybės. Juk visa tai svarbu ne tik darbuotojams, bet ir pačiam verslui. Teisingas elgesys ir stabilumas darbe užtikrina didesnį produktyvumą, darbuotojų lojalumą įmonei bei kuria gerą reputaciją.

P. S. Jeigu dar nesate girdėję ar susipažinę su 17 Tvaraus vystymosi tikslų, kuriuos TDO užsibrėžusi pritaikyti iki 2030-ųjų, kviečiu pasižiūrėti labai aiškų ir linksmą filmuką: https://www.youtube.com/watch?v=kGcrYkHwE80.”