Praėjusios savaitės pabaigoje įsteigta Lietuvos aktorių profesinė sąjunga „Lietuvos aktorių gildija“, kuri prisijungs prie Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos. Ji vienys pagal individualios veiklos  pažymas ir dalinai pagal individualios veiklos pažymas dirbančius aktorius.

Vienas iš „Lietuvos aktorių gildijos“ iniciatorių, Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Henrikas Savickis pažymėjo, kad poreikis burtis į profesinę sąjungą kilo „iš apačios“. Vieša paslaptis – aktoriai, ypač jauni, dažnai susiduria su nesąžiningu elgesiu. Daugiausia problemų – su neadekvačiu darbo užmokesčiu, finansinių įsipareigojimų bei pažadų nesilaikymu.

„Poreikis tokiai profesinei sąjungai didelis: patys aktoriai parodė, kad jiems to reikia, o mes, grupė aktyvių žmonių, subūrėme visus į krūvą, – sakė H. Savickis. – Tarp teatre, kine, serialuose, reklamose vaidinančių, įgarsinančių aktorių yra ženkli dalis laisvai samdomų darbuotojų. Kadangi įvairių incidentų pasitaiko nemažai, jiems dažnai reikalinga pagalba: kilus konfliktui su darbdaviu, ginant teisme ar bent priteikus teisinės konsultacijos. Šioms problemoms spręsti reikia ne asociacijos, klubo ar draugijos, o būtent profesinės sąjungos. Kitaip tariant, tokios organizacijos, su kuria darbdaviai teisiškai įpareigoti skaitytis.“

Steigėjai pabrėžė, kad „Lietuvos aktorių gildijai“ galės priklausyti ir pagal įprastas darbo sutartis dirbantys aktoriai. Pastarieji taip pat dažnai dalį pajamų papildomai užsidirba, teikdami paslaugas pagal individualios veiklos sutartis.

„Lietuvos aktorių gildijos“ iniciatoriams antrino ir darbo teisės ekspertas dr. Nerijus Kasiliauskas, steigiamojo susirinkimo metu plačiau supažindinęs su profesinių sąjungų veiklos ypatybėmis, galimybėmis atstovauti kūrėjams, patardamas, kokių tikslų vertėtų siekti pirmiausia. N. Kasiliauskas pabrėžė, kad kolektyvinė darbuotojų interesų ir teisių gynyba yra neabejotinai veiksmingesnė nei individuali.

„Profesinė sąjunga – tai tas darinys, kuriuo darbdavys negali ignoruoti ir yra teisiškai įpareigotas su  juo kalbėtis. Tokios prabangos neturi nei asociacijos, nei draugijos ar kiti dariniai. Žinoma, kitos organizavimosi formos irgi turi savo vietą, bet kolektyvinę sutartį turi teisę pasirašyti tik profesinės sąjungos“, – aiškino teisininkas.

Pažymėtina, kad pagal individualios veiklos sutartis kolektyvinė gynyba sudėtingesnė. Vienas iš geriausiai apsaugančių kelių – šakinės kolektyvinės sutarties pasirašymas. Kadangi kolektyvinė sutartis skirta dirbantiems pagal įprastas darbo sutartis, reikia vienytis su pagal darbo sutartis (ar dalinai) dirbančiais artistais. Tada jos nuostatas išplėsti abiems grupėms. Didesnis susitelkimas taip pat yra svarbus svertas bet kokiose derybose su darbdaviu.

Pasak profesinės sąjungos steigėjų, jie iškart apsisprendė jungtis prie didesnio darinio, turinčio kur kas daugiau žmogiškųjų bei finansinių išteklių ir įdirbio. „Vienos įmonės ar įstaigos rėmuose veikiančias profesines sąjungas vadinu tiesiog klubais. Dažnai joms vienoms per sunku veiksmingai atstovauti savo nariams. O jei jau jungtis, tai jungtis prie solidžiausio nacionalinio profesines sąjungas vienijančio centro“, – paaiškino H. Savickis.

Lietuvos aktorių profesinės sąjungos „Lietuvos aktorių gildija“ pirmininku išrinktas Daumantas Ciunis. Taip pat nutarta įkurti iš septynių atstovų susidedantį komitetą ir paskirti du naujosios profesinės sąjungos revizorius.

„Lietuvos aktorių gildija“ tapo Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos, įeinančios į Lietuvos profesinių sąjungos konfederacijos sudėtį, dalimi. Registrų centre ji bus užregistruota artimiausiu metu.