Juan Menéndez-Valdés, „Eurofound“ direktorius

Europos Komisijos prezidentas Jean-Claude Juncker ką tik išdėstė savo viziją ES artimiausiems 12 mėnesių. Poreikis sukurti tokią Europą, kuri gina ir įgalina savo piliečius, buvo tarp prioritetų. Kartu akcentuotos bendros Europos vertybės, kurios geba suvienyti ir Lietuvos ūkininką, ir vienišą motiną Zagrebe.

Viena tokių vertybių yra lygus europiečių dalyvavimas visuomenės gyvenime ir suteikiamų galimybių lygybė. Tai reiškia, kad kiekvienas mūsų, nepaisant lyties, tautybės, religijos, seksualinės orientacijos, to, ar kenčiame nuo negalios, turime turėti tokias pačias sąlygas pagerinti gyvenimą ar siekti karjeros. Vis dėlto naujas Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo „Eurofound“ tyrimas parodė, kad, deja, Europos darbo rinkoje išlieka poliarizacija ir segmentacija.

Naujausias „Eurofound“ raportas „Lyčių užimtumo atotrūkis: iššūkiai ir sprendimai“ rodo, kad atotrūkis tarp vyrų ir moterų dalyvavimo darbo rinkoje išlieka didelis. Nepaisant žymaus moterų įsitraukimo į darbo rinką augimo pastaraisiais metais, moterų užimtumo lygis vis vien išlieka 10 proc. mažesnis lyginant su vyrais. Negana to, Europoje moterys dažniau nei vyrai dirba ne visu etatu, be to, išlieka aiškus lyčių pasiskirstymas kalbant apie tam tikras profesijas ir darbovietes.

Iš šios nelygybės iškyla aiškūs etiniai ir politiniai padariniai bei sąlygojama žymi finansinė žala ES. Skaičiuojama, kad lyčių užimtumo atotrūkio kaina bendrai ekonomikai siekia maždaug 370 mlrd. eurų arba 2,8 proc. ES metinio BVP.

Į tai įeina nedirbančių moterų negautos pajamos, praleistos progos joms daugiau prisidėti prie bendros gerovės kūrimo bei valstybės finansų išlaidos dėl asmenų socialinės apsaugos. Vis tik į šį skaičių nepatenka moterų už darbo rinkos ribų atliekamos rūpybos ir kitų namų aplinkos veiklų nauda, kuri nėra tinkamai įvertinta ES kontekste.

Visa tai galiausiai atsimuša platesnį klausimą dėl to, kokio modelio norime Europos visuomenei: ar tokio, kuris pagrįstas užduočių skirtingoms lytims padalinimu, ar tokio, kuris paremtas lygiomis galimybėmis ir užtikrintu lygiu dalyvavimu darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime, kaip ir turėtų būti pagal ES išpažįstamas vertybes.

Analizuodami neseną darbo rinkos evoliuciją, matome ir teigiamų dalykų – vertinant vyrų ir moterų užimtumo lygį, jau nuo 2008 m. matoma vienodėjimo tendencija. Vis dėlto tai didele dalimi sąlygojo ir prastėjantis vyrų įsidarbinimo lygis bei industrijų, kuriose tradiciškai dominuodavo vyrai (pavyzdžiui, statybos), traukimasis. Pastarąjį dalinai sąlygojo skaitmenizacijos ir automatizavimo procesai.

Bet kuriuo atveju, analizuojant artimiausių metų scenarijus, aiškiai matome, kad ES niekaip nepasieks norimo moterų įtraukimo į darbo rinką lygio. Jei tendencijos bus panašios, ES tikslus šalys narės galėtų pasiekti per daugiau nei 30 metų.

Didesnis įgalinimas galėtų būti paskatintas gausybe socialinių ir ekonominių būdų, pavyzdžiui, verslo praktikų, kurios tiesiogiai teigiamai veiktų lyčių užimtumo atotrūkį. Tarp jų – vaikų priežiūros pasiekiamumas ir įperkamumas ar didesnės  lankstesnių darbo sąlygų galimybės. Daugelyje ES šalių narių ypač didelę įtaką tam galėtų padaryti įdiegtas sąmoningesnis požiūris šeimos politikas. Skaičiuojama, kad per artimiausius 30 metų tai pakeltų moterų įsitraukimą į darbo rinką Europoje net 14 proc.

Originalų straipsnį, publikuotą 2016 m. spalio 28 d., galite rasti portale „Social Europe“, pasekę šią nuorodą: https://www.socialeurope.eu/2016/10/economic-and-social-costs-of-gender-employment-gap/