
„Darbo kodeksas priimtas. O kas toliau?“ – tokia tema rugsėjo 23 d. Utenoje vyko Apskrito stalo diskusija.
Joje dalyvavo LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas, LPSK generalinė sekretorė Janina Matuizienė ir Lietuvos profesinių sąjungų Utenos rajono veikliausių profesinių sąjungų atstovai iš bendrovių „Utenos trikotažas“, „Utenos autobusų parkas“, „Utenos vandenys“, taip pat Utenos socialinės globos namų darbuotojų, Utenos rajono bibliotekos darbuotojų, Utenos ligoninės darbuotojų profesinių sąjungų.
Darbuotojams nepalankus naujasis Darbo Kodeksas vis labiau jaudina ir neramina profesines sąjungas. Apmaudu, kad ką tik Seimo priimtas svabiausias įstatymas po LR Konstitucijos jau yra taisomas, o Trišalėje taryboje suderinti susitarimai su verslo atstovais buvo neįvertinti.
LPSK vadovai renginio dalyvius supažindino su LPSK pastabomis ir pasiūlymais naujam Darbo kodeksui, kurie išsiųsti Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, Seimo nariams:
– dėl darbo santykius reglamentuojančiose sutartyse svarbaus darbuotojo vertinimo: siūloma, kad iškilus abejonėms dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių, jos turi būti aiškinamos darbuotojų naudai;
– dėl išeitinių kompensacijų didinimo nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių/esant prastovai ne dėl darbuotojo kaltės arba darbdaviui daugiau kaip du mėnesius nevykdant įsipareigojimų ir nemokant darbuotojui atlyginimo;
– dėl išeitinių kompensacijų didinimo, esant darbo sutarties nutraukimui darbdavio iniciatyva su darbuotojais auginančiais vaiką/įvaikį iki keturiolikos metų ir darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, bei neįgaliems darbuotojams;
– dėl terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbui: jos gali būti sudaromos, jei dėl to sutariama kolektyvinėje sutartyje;
– dėl švenčių dienų išvakarėse darbo dienos sutrumpinimo viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus;
– dėl suminės darbo laiko apskaitos taikymo reikalaujama palikti Trišalėje taryboje bei Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete suderintą formuluotę, kad maksimalus darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą per kiekvieną septynių dienų laikotarpį, negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos;
– dėl darbo laiko apskaitos vedimo darbams pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko;
– dėl kasmetinių atostogų eilės sudarymo, atsižvelgiant į darbuotojų pageidavimus, darbuotojams, auginantiems bent vieną iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką;
– dėl prailgintų atostogų, papildomų atostogų ir kitų lengvatų suteikimo darbuotojams iki 18 metų bei darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ;
– už darbą, esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, kai tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos, kurioms trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką turi nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
– dėl profesinių sąjungų šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais kolektyvaus atstovavimo savo nariams darbinį teisnumą ir veiksnumą turintiems asmenims kolektyviniuose darbo santykiuose;
– darbo sutartis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas;
– dėl darbo tarybos nesudarymo, jeigu darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga;
– dėl jungtinės profesinių sąjungų atstovybės sudarymo profesinių sąjungų susitarimu bei kitais profesinių sąjungų darbuotojams atstovavimo ir gynymo funkcijų perdavimo atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai kolektyvinę sutartį sudaro kita įmonės profesinė sąjunga turinti daugiausia narių;
– dėl darbo ginčų komisijoje nagrinėto darbo ginčo dėl teisės, ginčo šalių patirtų bylinėjimosi neatlyginamų išlaidų;
– dėl kolektyvinės sutarties taikymo ne tik profesinių sąjungų nariams, bet ir visiems darbdavio lygmens darbuotojams, jeigu ją patvirtina darbdavio ir darbuotojų susirinkimas.
Konferencijos metu LPSK pirmininkas A. Černiauskas akcentavo, kad darbuotojas neretai suvokiama, kaip darbininkas, o iš tikrųjų kiekvienas samdomas žmogus yra darbuotojas, tad Darbo kodeksas aktualus visiems. Darbo laikas, kolektyvinės sutarties taikymas, darbuotojų atstovavimas, atostogos, motinystės, vaiko ir daugelis kitų klausimų apima visus dirbančiuosius.
Pasak jo, „nulinė“ darbo sutartis, kurioje darbuojas pasirašytų aštuonių valandų darbo laikui per mėnesį, neveiks, nes sudarius tokią sutartį, darbuotojas negali įsidarbinti kitur, o tik laukti, kada darbdavys jį pakvies. O aštuonios darbo valandos per mėnesį reiškia kad nei darbo stažo, nei draudimo, nei normalaus atlyginimo nebus. Tokia darbo sutartis gali būti sudaroma tik su apdraustuoju draudimu, kas naudinga tik darbdaviui, kuris galėtų atlyginimą mokėti vokelyje.
Tiesa, anot jo, naujame Darbo kodekse yra ir gerų dalykų: išnyksta visiška materialinė atsakomybė, žalos atlyginimas mažėja, o atlyginti už padarytą žalą reikia tuo atveju, jeigu darbuotojas padaręs žalą buvo neblaivus. Maksimalus žalos atlyginimo dydis yra 12 VDU; darbuotojų mokymui darbdavys suteikia 5 dienas už kurį 2d. d. moka vidutinį darbo užmokestį; garantinis fondas-kompensacinių išmokų fondas, kuris išmokės kompensacijos dydį priklausomai nuo darbo stažo. Tik šiuo kompensacijos išmokėjimo atveju į garantinį fondą darbuotojas turi kreiptis pats. Dabar garantinis fondas irgi yra, bet žmonės nesikreipia. Taip pat atsirado naujovė, kad žmogus, uždirbantis daugiau negu du šalies vidutinius atlyginimus turi teisę derėtis su darbdaviu.
Tuo metu Janina Matuizienė, kalbėdama apie naująjį darbo kodeksą, pabrėžė, kad Anglijoje darbuotojams už viršvalandinį darbą sumokama kas savaitę. Supažindindama su balsavimo rezultatais dėl Prezidentės veto atmetimo Seime Darbo kodekso pataisoms, renginio dalyviams išdalino sąrašus Seimo narių , balsavusių prieš.
Utenos regiono informacija